Simona PUŽAITĖ
Kaip išgarsėti per vieną naktį architektas ir fotografas Tadas Černiauskas-Tadaocern gali papasakoti remdamasis asmenine sėkmės istorija. Pasaulinį garsą, kliktelėjus kompiuterio pele, atnešė nuotraukos, vaizduojančios oro srovės iškraipytus žmonių veidus. „Su naujausiomis technologijomis kiekvienas, kuris turi ką pasakyti, gali būti išgirstas“, – įsitikinęs iš Šiaulių kilęs fotografas.
Milijoninės peržiūros socialiniame tinkle
Vilniuje rengiamam Dizaino savaitgaliui sugalvota pramoga – pūsti žmonėms į veidus didelę oro srovę ir fotografuoti jų portretus, tapo projektu „Blow Job“. Smagios fotosesijos dviprasmiškas pavadinimas, išvertus iš anglų kalbos pažodžiui, reiškia „pūtimo darbas“ arba „oralinis seksas“.
Patalpinęs nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“, vos per porą dienų T. Černiauskas, pačiam netikėtai, sulaukė milijoninių peržiūrų. Elektroninio pašto dėžutė ėmė lūžti nuo laiškų, pasipylė prašymai duoti interviu ir publikuoti nuotraukas iš žinomiausių pasaulyje žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Yahoo“, „The Daily Mail“, „Guardian Weekend“, „Reuters“. Po to sekė komerciniai pasiūlymai.
„Legendos internete apie save nekūriau. Tiesiog dariau tai, kas man įdomu. Taip sukūriau keletą projektų, kurie ir subūrė šiokį tokį sekėjų ratą iš viso pasaulio“, – sėkmės nesureikšmina T. Černiauskas.
Jo manymu, „Blow Job“ projektas sulaukė tokio populiarumo, nes yra smagus. „Tai, kas verčia juoktis, plinta be galo greitai. Manau, tai yra pagrindinė šio projekto varomoji jėga“, – svarsto jis.
Kitas sėkmingas internete žaibiškai išplitęs T. Černiausko projektas – „Revealing The Truth“ ("Atskleidžiant tiesą"). Nuotraukoje – neva olandų impresionistas Vincentas van Gogas, panašus į 1889 metais tapytą savo autoportretą.
Žmonių harmonija paplūdimyje
Naujausią šurmulį sukėlė T. Černiausko nuotraukų ciklas „Comfort zone“ ("Komforto zona"), jame vaizduojami paplūdimyje miegantys žmonės. Idėja kilo netikėtai, vasarą besilankant viešame Baltijos jūros paplūdimyje.
„Nustebau, kaip tam tikra vieta ir aplinka gali paveikti žmonių elgesį, – apie nuotraukų serijos atsiradimą pasakojo fotografas. – Kasdieniame gyvenime mes bandome paslėpti savo trūkumus, tiek fizinius, tiek psichologinius. Tačiau atsidūrę paplūdimyje viską pamirštame – pradedame elgtis kitaip“.
T. Černiauskas specialiai rinkosi žmones užsidengusiais veidais, nes norėjo pabrėžti ne konkrečią asmenybę, bet istoriją, kurią pasakoja juos supantys daiktai.
„Stengiausi prisiartinti ir pasišalinti nepastebėtas. Nesinorėjo drumsti tos trapios harmonijos, kuri jaučiasi šio projekto nuotraukose“, – pasakojo Tadas.
Viena mergina prieš Kalėdas su fotografu susisiekė klausdama, ar nuotraukose pavaizduoti tikri žmonės. Kai šis atsakė teigiamai, mergina prisipažino vienoje iš nuotraukų atpažinusi savo tėtį. Šią fotografiją ji padovanojo jam Kalėdų proga. Tėtis liko be galo patenkintas ir šiandien nuotrauka kabo jo miegamajame.
„Bandau neprisirišti prie daiktų. Paplūdimys man asocijuojasi su laisve nuo tos buities, kurią palieki išeidamas ir užrakindamas duris. Tad man dažniausiai pakanka rankšluosčio ir geriamo vandens butelio“, – savo „paplūdimio kilimėlį“ apibūdino T. Černiauskas.
Internetas keičia taisykles
Šiuolaikinės technologijos ir internetas keičia žaidimo taisykles, įsitikinęs Tadas. Su jomis tampa paprasčiau dalintis su pasauliu tuo, ką darai.
„Reikia vos kelių minučių, kad jomis pasinaudojęs sukurtum kažką gražaus, tai parodytum kitiems ir gautum komplimentą iš žmogaus, kuris gyvena kitoje Žemės rutulio pusėje“, – sako jis.
T. Černiausko nuomone, technologijų pagalba menas tampa liberalesnis, įvairios medijos prieinamesnės, o išgirstas gali tapti kiekvienas, kuris turi ką pasakyti.
Fotografas žmones stengiasi matyti tokius, kokie jie yra – nekuria herojų dirbtinai: „Gyvenime visi tokie ir taip esame. Pakaktų tik įsiklausyti į kiekvieno istoriją – visi turi ką papasakoti, tik gaila, kad net patys tuo netiki“.
Fotografuodamas oro srovės iškraipytų žmonių veidus ar netobulų formų poilsiautojus paplūdimyje, T. Černiauskas ragina žmones būti nuoširdžius ir prieš kitus, ir prieš save.
„Kalbu apie tuos dalykus, kurie man pačiam kelia smalsumą, juokina ar verčia susimąstyti. Nereikia savęs varžyti – jei kažkas domina, reikia prieiti, paliesti, pauostyti ar paragauti. Tokios patirtys praturtina ir padeda atrasti bendraminčių“, – neabejoja fotografas.
Nuo originalumo prie banalumo
Savo architektūros magistro darbą T. Černiauskas skyrė gimtiesiems Šiauliams – pristatė Ch. Frenkelio menų fabriko galimybių studiją. Nors įgijo architektūros magistro diplomą, architektu jis nebedirba.
Atradęs fotografijos sritį, po metų paieškų ir bandymų į ją pasinėrė: „Tai buvo kaip meilė iš pirmo žvilgsnio. Sužavėjo tai, kad niekas nedaro įtakos kūrybos procesui, o vieną dieną buvusi tik idėja, kitą dieną ji tampa kūnu“.
Pirmiausia pabandė vestuvių fotografiją. Pabandyti paskatino tendencija, jog visi be paliovos ieško to, kas „originalu“, net nesuprasdami, kad taip vėl tampa didžiosios masės dalimi ir grįžta prie banalumo.
„Mane visada žavėjo tai, kas paprasta ir turi išliekamąją vertę. Tuo vadovaudamasis ir dirbu vestuvių fotografu. – sako T. Černiauskas. – Stengiuosi įamžinti šventę taip, kad ją būtų malonu prisiminti ir bėgant metams. Tai, kas šiandien labai originalu, rytoj virs tik praėjusia mada“.
Nepaisant žinomumo pasaulyje ir reklaminių projektų užsakymų, T. Černiauskas nepalieka vestuvių fotografijos. Kodėl? Nepaleidžia noras konkuruoti su savimi ir padaryti geriau.
„Lietuva – tai mano komforto zona, – patikina Tadas. – Čia aš užaugau, čia yra mano artimiausi žmonės ir netgi tie, kurių nepažįstu. Žinau, ko iš jų tikėtis, kaip su jais elgtis. Viskas sava ir nereikalauja papildomų pastangų norint judėti į priekį. Pasitelkęs technologijas galiu dirbti su visu pasauliu“.
