Tokį melo apibrėžimą pateikia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šis apibrėžimas labai tinka apibūdinti neteisybei, kurią ėmė skleisti kai kurie politikai, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir neaiškios kilmės specialistai pabūgę, jog Lietuva gali pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir šalinimo“.
Tyčia sakoma neteisybe imta kurstyti naują isteriją, kuri, paskleidus nepamatuotas baimes, gali vėl suskaidyti visuomenę. Lietuvoje vis dar atsiranda žmonių, negalinčių pakęsti demokratinės pažangos, nes jiems visuomenės supriešinimas - kitaip mąstančiųjų ir kitaip gyvenančiųjų medžioklė ir moralinis žudymas, yra gyvenimo būdas, teikiantis sadistinį pasitenkinimą.
Tariami Lietuvos gelbėtojai agituoja Konvencijos nepasirašyti. Ši agitacija reiškia, kad agitatoriai yra nusistatę prieš ES lyčių lygybę, nes smurtas prieš moterį ir smurtas šeimoje žlugdo moterį kaip asmenybę, paverčia ją auka, pasmerkia mirčiai. Suardo šeimą ir nepagydomai pažeidžia vaikus. Ši agitacija reiškia, kad agitatoriai nepripažįsta žmogaus teisių ir vaiko teisių apsaugos, kad, demonstruodami savo intelektinį aklumą, neigia žmogaus teisę savarankiškai skaityti tarptautinius dokumentus.
Jie tvirtina, kad teisiniais būdais smurto prieš moterį ir smurto šeimoje įveikti neįmanoma. Kad tik ugdant „jaunimo gebėjimą suprasti kitos lyties unikalumą“, „skleidžiant skirtingų lyčių asmenų papildomumo ir tarpusavio praturtinimo atmosferą“, galima užkirsti kelią psichologiniam ir fiziniam smurtui. Tai yra, Konvencijos neigėjai tokių tvirtinimų potekste, mėgina mūsų visuomenei primesti diskusiją apie vienos lyties individų „nepapildomumą“, ko dokumente iš viso nėra. Tiesa, ketvirtame Konvencijos straipsnyje sakoma, kad asmenų dėl lyties tapatumo (gender identity) diskriminuoti negalima.
Konvencijos neigėjai be pagrindo baiminasi, kad Konvencija panaikins biologines lyčių skirtybes ir įtvirtins „gender ideologiją“. Vargu, ar patys agitatoriai supranta, ką šiuo terminu nori pasakyti. Jei suvoktų, juo negąsdintų mūsų visuomenės. Nuo XX a. vidurio žodis „sex“ žymi biologinę lytį, o žodis „gender“ biologinės lyties raišką visuomenėje, todėl ši raiška dar apibūdinama socialinės lyties sąvoka. Kalbėjimas apie socialinę lytį reiškia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vien biologinės skirtybės nėra žmogaus vertės matas. Kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, lyčių lygybei, lygioms galimybėms, nepakantumas bet kokioms žmogaus diskriminacijos formoms yra esminiai žmogaus asmenybės brandumo įrodymai.
Konvencijoje pabrėžiamas „lyties smurtas“ (gender violence), kuris aiškinamas kaip visuomenės raidoje vienos lyties dirbtinai sukonstruotas, moterį žeminantis, dominavimas, kuris ir grindžia smurtą prieš moterį. Konvencijos pavadinimas akcentuoja moteriškosios lyties ir šeimos apsaugą nuo smurto. Konvencijos skaitytojas be vargo daro išvadą: tarptautinis dokumentas aptaria moters ir šeimos apsaugą nuo vyriškosios giminės smurto. Tiesa, dokumente minima, kad ir vyras gali tapti šeimos smurto auka.
Kol šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja vienos lyties smurtas prieš kitą lytį - lytinis priekabiavimas, moterų išprievartavimai, moterų žudymai, priverstinės vedybos, moterų lytinių organų žalojimas, viešas moterų baudimas fizinėmis bausmėmis, kerštas už giminės garbės įžeidimą žalojant moters kūną ar ją nužudant, moterų persekiojamas siekiant pabėgusią moterį gražinti vyro šeimos vergijon, moterų prievartavimas karo konfliktuose, priverstinė sterilizacija ir abortas, psichologinis, ekonominis smurtas, kalbėti apie visuotinę skirtingų lyčių harmoniją ir idilę ar apie savaimingą smurto išnykimą prieš moterį ir smurtą šeimoje yra ankstoka. Tik racionalus lyčių lygybės politikos formavimas ir šios politikos kliūčių įstatymiškas šalinimas ( o smurtas yra viena sunkiausiai įveikiamų lyčių lygybės politikos kliūčių), kūrimas įvairių smurto šalinimo programų šalia apsaugos nuo smurto įstatymų, gali padėti šiuolaikinę visuomenę paversti labiau harmoninga ir tolerantiška žmonių bendrija.
Europos Tarybos konvencija „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir šalinimo“ yra kruopščiai parengta tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja dokumentą pasirašiusias ir ratifikavusias valstybes realiai įgyvendinti smurto prevencijos ir smurto įveikimo programas.
Lietuviški neteisybės skleidėjai teigia, kad Europos valstybės vengia Konvenciją pasirašyti. 25 valstybės ją jau pasirašė. 3 – Turkija, Albanija, Portugalija ją ratifikavo. Konvencija pateikta pasirašymui tik 2011 m. gegužės 11 d. Konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos 10 valstybių, iš kurių 8 turėtų būti Europos Tarybos šalys. Jei Lietuva pasirašytų Konvenciją iki pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, pasirašymo faktas įrodytų, jog mūsų valstybė nenukrypsta nuo demokratijos principų siekio ir jų įgyvendinimo.
Apie ką nekalba neteisybės skleidėjai
Ragindami boikotuoti Konvencijos pasirašymą, agitatoriai nemini parengto tarptautinio dokumento reikšmės – Konvencijos rengėjų įvairių valstybių vyriausybių, parlamentų, žmogaus teisių gynimo institucijų ( toks yra ir Seimo žmogaus teisių komitetas, kurio vadovai vangiai reaguoja į Konvencijos pasirašymą), nevyriausybinių asociacijų, pilietinių visuomenių skatinimo žvelgti į smurto prieš moterį ir smurto šeimoje šalinimą kaip į visuminę problemą, kurią turėtų spręsti ne vien lokalios, nacionalinės pajėgos, bet ir valstybių vyriausybės dvišaliu bei daugiašaliu bendradarbiavimu. Jie nemini ir to, kad Konvencijos pasirašymas ir ratifikavimas būtų vienas iš Lietuvos moterų įgalinimo instrumentų, vaduojantis moteris ir jų šeimos narius iš smurto baimės, nepasitikėjimo savimi, skatinantis rasti savyje jėgų ištrūkti iš smurto rato, aktyviai siekti grįžti į visuomenę ir tapti ekonomiškai nepriklausomais.
Jie nemini būtinybės lyčių švietimo, kuris griautų moteriškumo ir vyriškumo suvokimo dogmas, diegtų pagarbą suvokimui lyties tapatumo, kuris yra asmenybės tapatumo ir vientisos asmenybės dalis.
Jie nekalba ir apie tarptautinę ekspertų grupę GREVIO, kuri būtų išrinkta, kai įsigaliotų Konvencija. Grupę, kuri nešališkai vertintų, kaip pasaulio ir Europos valstybės įgyvendina Konvenciją. Jei tam tikra šalis pažeistų ratifikuotą Konvenciją, grupės ekspertai turėtų iš karto reaguoti į pažeidimus. Manau, to ir bijo Lietuvos „gynėjai“, nes po pasirašymo jie jau negalėtų atvirai tyčiotis iš žmonių, moterų ir vaikų. Negalėtų iš Seimo tribūnų tyčia įžūliai skleisti neteisybę. Marija Aušrinė Pavilionienė
