Pasak vienų iš didžiausių nekilnojamojo turto statytojų, lietuviai vis dažniau renkasi įsigyti beveik viskuo aprūpintus būstus. Tokių jau visai įrengtų butų pardavimai augo ir auga.
„Prieš du metus įrengti butai su pilna apdaila sudarė apie 15 procentų mūsų pardavimų, pernai metais tai jau sudarė apie ketvirtadalį, manau, kad šiemet tikrai galime pasiekti trečdalį juo labiau, kad kai kuriuose projektuose, jeigu statom du daugiabučius, tai vienas iš jų jau yra statomas pilnas su apdaila“, – sako „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibuda.
„Mes savo projektuose esame nusimatę apie 20 procentų tokio tipo įrengimo būstų ir iš tikrųjų net ir įpusėjus, projektų statyboms daugelis jų būna jau nupirkti. Taip, kad esame pasiruošę didinti šį skaičių“, – antrina „Inreal" projektų vadovė Ieva Šikšnytė – Brazienė.
Anot pašnekovų, būstą, kur gyventi pradėti galite nors ir tą pačią dieną, kai jį įsigijote, vis dažniau renkasi jaunoji karta. Dažniausiai tai šeimos, neturinčios laiko ar nemokančios įsirenginėti pačios.
„Akivaizdu, kad būtent jauni žmonės, kurie neturi praktikos ir prisilietimo prie statybos darbų, įrengimo darbų, jie su mielu noru, moka didesnę, kainą tam, kad atsisakyti šitų rūpesčių“, – pastebi I.Šikšnytė – Brazienė.
Žinoma, tiems, kas susitvarkyti su santechnika ir sienų dažymu pats negali, tenka ir gerokai daugiau sumokėti. Populiarus, dviejų kambarių, 50-ties kvadratų visiškai įrengtas butas jums gali kainuoti nuo 15 000 eurų daugiau nei toks pats plikomis sienomis.
„Ir žmonės iš tikrųjų linkę pirkti ir investuoti į tai, tikėdamiesi be abejo ilgesnio tarnavimo periodo bei geresnio likvidumo ilgesnėje perspektyvoje“, – tikina M. Žibuda.
Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog jauni žmonės įrengtą būstą renkasi ne tik iš tingumo ar nemokšiškumo. Pernai pasirodžiusiais „Eurostato“ duomenimis, lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Neturint santaupų prasimanyti pinigų apdailai ir baldams ypač sunku.
„Įsivaizduokite čia yra plikos sienos ir tinkas tiktai, ir visą kitą tu turi arba iš savo santaupų daryti arba pasiskolinti jau tada vartojimo paskolą arba iš pažįstamų ar giminių“, – sako „Eikos“ atstovas.
Statytojai priima ir individualius užsakymus pagal trokštamą dizainą, o ne pagal parengtą šabloninį. Tačiau už tai reikia atitinkamai primokėti. Dėl didelių savo paslaugų įkainių statytojai kaltina pakilusias statybinių medžiagų kainas. Anot jų, jos kasmet brangsta apie 5 procentus, o kai kurios per ketverius metus jau pabrango net ir 30-čia. Įkainiai kyla ir dėl Lietuvoje jaučiamo didelio kvalifikuotų statybos specialistų trūkumo.
„Šiandien, galiu pasakyti, kad mes turime beveik 2000 išreikštą poreikį statybų kompanijų, beveik 2000, kur prašo atitinkamos kompetencijos specialistų“, – teigia Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
D. Gedvilas neslepia, jog trūkstant gerų darbininkų, vis dažniau reiškiasi šešėlyje dirbantys rangovai, kurie mėgina mokesčių sąskaita suvilioti klientus siūlydami mažesnę darbų kainą. Visgi jų paslaugas pasirinkę tautiečiai, pasak D. Gedvilo, neretai sumoka du kartus.
„Pasisamdo statybininką, patiki jam nuperka medžiagas ir tas žmogus jam sugadina medžiagas. Plyteles sugadina, parketą sugadina, tada pasirodo, kad pasamdė asmenį, kuris neturi kompetencijų“, – sako Statybininkų asociacijai vadovaujantis vyras.
Pasak D. Gedvilo, rasti patikimų profesionalų bus tik sunkiau. Mūsų šalies darbininkai vis dažniau renkasi dirbti daugiau pinigų siūlančioje tarptautinėje rinkoje. Tą įrodo pernai esą rekordiškai augusios lietuvių statybininkų darbo apimtys svetur.
