„Turėtų būti išaiškinta, kas formavo politiką, nes politiką formuoja aukšti pareigūnai. Nė vienas eilinis tokios galios neturi“, - Lietuvos apeliaciniame teisme penktadienį sakė R.Burda.
Jis kaip specialistas apklaustas Medininkų žudynių byloje.
R.Burda sakė, kad turi 15 metų pedagoginio darbo darbo patirtį, docentas apgynė disertaciją apie ekonominių nusikaltimų tyrimų metodiką, tačiau pripažino, kad nėra parašęs nė vieno mokslinio straipsnio, skirto tarptautinei teisei.
Lietuvos apeliacinis teismas tęsia baudžiamosios bylos dėl prieš 23 metus muitinės poste sušaudytų Lietuvos muitininkų ir policininkų. Šioje byloje kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas.
2011 metais gegužės 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K.Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“.
Prokurorai neginčija ir Lietuvos apeliaciniam teismui neskundžia K.Michailovui skirtos bausmės - laisvės atėmimo iki gyvos galvos. Jie nori, kad K.Michailovo veiksmai būtų traktuojami ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis - pagal Baudžiamojo kodekso XV skyrių Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Už minėtame 100-ajame straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką netaikomas senaties terminas.
„Kad nusikaltimas žmoniškumui - reikia nustatyti tą sluoksnį, kuris formuoja politiką, kad reikia žudyti žmones ir tautas. Kaltinime nėra nė vieno, (...), ar VRM vadovas, kad ir paties OMON vadovas, kuris formavo politiką vykdyti šiuos nusikaltimus. Kalbėti, kad atsakomybę už bet kokį nužudymą galima priskirti prie nusikaltimų žmoniškumui, sunku. Man trūksta tų požymių, kurie atspindi tuos aspektus. Yrančioje valstybėje jau sunku buvo atrasti tą politiką - jau buvo sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos dėl nepriklausomybės pripažino, diplomantinių santykių užmezgimo“, - sakė R.Burda.
Anot jo, valstybės politika turėjo būti materializuota per pareiškimus, deklaracijas ir įsakymus.
„Dokumentai rodytų apie politiką, kad ne pavienio asmens sprendimas ką nors daryti, jis pat turi suvokti, kad vykdo kažkieno politiką, čia esminis momentas, kad norime atskirti vieną nusikaltimą nuo kito“, - sakė specialistas.
Jis savo pasakojime kėlė abejonę, ar muitinės postas buvo civilis postas.
Ankstesniame posėdyje specialistu buvo apklaustas Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas. Jis sakė, kad „labai tikėtina, jog Medininkų žudynės gali būti laikomos nusikaltimu žmoniškumui“. Jis sakė, kad „tai buvo politikos sąlygotas veiksmas, veiksmas nukreiptas prie civilinę tarnybą, nes muitinė yra civilinė tarnyba“.
Per tą teismo posėdį profesorius minėjo, kad muitininkai niekada nebuvo ginkluotųjų pajėgų nariais - muitinė yra valstybės kontrolės įstaiga, neturinti nieko bendra su ginkluotais konfliktais. Policija - taip pat, kol nepadaromas sprendimas inkorporuoti į ginkluotąsias pajėgas.
„Iš esmės žvelgiant bendrai į tų dienų kontekstą, Medininkai tikrai buvo nevienintelis epizodas - mes galime skaičiuoti net nuo Sausio 13-osios, o dar anksčiau. Bet kuriuo atveju visame tame kontekste vertinimas, kaip nusikaltimas žmoniškumui, man atrodo, yra pakankamai pagrįstas“, - mano profesorius.
Nuteistojo K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius Apeliacinio teismo paprašė apsvarstyti jo prašymą dėl jo klientui taikomo suėmimo. Advokatas minėjo, kad jo klientas jau septynerius metus laikomas kalėjime.
„Vyksta teoriniai debatai. Buvo išteisintas Marijonas Misiukonis, paskui dar vienas asmuo. Įstatymai atgal negalioja, senatis pasibaigusi, laikyti žmogų, septyneri metai sukako, kai žmogus sėdi kalėjime. Gal turėkime ribas, aš jūsų labai prašau“, - kalbėjo A.Marcinkevičius.
Dėl jo prašymo teismas pasisakys kitame posėdyje, kuris vyks gruodžio 19 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
