„Kiekvienas sezonas turi savo sveikatos sutrikimų specifiką. Žiemą pastebimai padaugėja virusinių ligų, peršalimų, kyla gripo epidemijos. O vasaros metu, ypač šiauriniuose kraštuose, karščiai sukelia širdies ir kraujagyslių patologijų bangą“, – pasakoja „Kardiolita“ klinikos gydytojas neurologas J. Fišas, pastarosiomis savaitėmis priimantis nuo kaitros kenčiančių pacientų antplūdį, rašoma pranešime spaudai.
Lietuviai, kaip ir kiti Šiaurės europiečiai, menkai prisitaikę ir todėl kur kas mažiau atsparūs kaitrai, nei Pietų Europos šalių gyventojai. Tai, kad vasarą žiniasklaidoje dažniau mirga pranešimai apie įžymybių patiriamus netikėtus sveikatos sutrikimus, gydytojo įsitikinimu, yra dėsninga.
Patyręs neurologas įspėja, kad itin klastingai karščio smūgiai galvos smegenims.
„Kaitros metu patiriamas galvos apsunkimas, dėmesio sutrikimai, sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai. Jei simptomai nepraeina ir dar pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais, galūnių tirpimu, tuomet laukti nevalia – būtinas gydytojų įsikišimas“, – tvirtina J. Fišas.
Kai karštis trenkia galvon
Pasak gydytojo, nors galvos smegenys nėra didžiausias mūsų kūno organas, tačiau jis neabejotinai yra reikliausias. Smegenų aprūpinimui deguonimi bei maistinėmis medžiagomis mūsų organizmas sueikvoja apie 25 proc. kraujo. Per galvą žmogus išspinduliuoja ir apie 40 proc. visos kūno pagaminamos šilumos. Žmogaus galvos sandara yra puikiai pritaikyta perteklinės šilumos šalinimui, tačiau termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių, šis mechanizmas ima šlubuoti.
Galvos problemas per karščius, pasak neurologo, paprastai sukelia kraujagyslių tonuso arba kraujo sudėties pakitimai.
Žemą kraujospūdį turinčių žmonių kraujagyslės į karštį neretai reaguoja išsiplėtimu ir atonija – negebėjimu vėl susitraukti. Dėl to žymiai sumažėja kraujo spaudimas, galvos kraujotaka tampa vangesnė, asmuo patiria nemalonius silpnumo, svaigimo simptomus.
Linkusiems į hipertenziją, priešingai, karšti orai gresia galvos kraujagyslių spazmais. Dėl susitraukusių kraujagyslių mažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, formuojasi išemija galinti baigtis insultu. Galvos kraujagyslių spazmų simptomais gali tapti sutrikusi pusiausvyra ir orientacija, galvos skausmai ir svaigimas, pablogėjusi atmintis ir spengimas ausyse.
Ir vienas, ir kitas galvos kraujagyslių tonuso sutrikimas, pasak gydytojo J. Fišo, pastebimai įtakoja mūsų gebėjimą aiškiai mąstyti ir produktyviai dirbti, nes tiesiogiai veikia smegenų aprūpinimą deguonimi. Tiesa, dauguma kraujagyslių ligomis sergančių pacientų nemalonių kaitros pasekmių išvengia, nes nuolat vartoja kraujotaką normalizuojančius vaistus ir yra prižiūrimi savo gydytojų.
„Jei toks pacientas nuolat vartoja paskirtus vaistus, pakankamai skysčių ir laikosi gydytojo paskirtų atsargumo priemonių, jam pavojus negresia“, – įsitikinęs J. Fišas.
Tirštas kraujas – pavojingas
Kraujagyslių tonuso sutrikimus smegenyse dar labiau komplikuoja vasarai būdinga organizmo dehidratacija.
„Kaitroje mūsų organizmas sparčiai netenka skysčių, o tai lemia vadinamąjį kraujo sutirštėjimą: padidėja kraujo klampumas, sumažėja jo sudėtinių dalių plastiškumas. Pavyzdžiui, netekę plastiškumo eritrocitai sunkiai prasiskverbia į smulkiausius smegenų kapiliarus, kimba tarpusavyje, trukdo pratekėti deguonį pernešančioms hemoglobino dalelėms, didina trombų susidarymo ir insulto riziką“, – paaiškina neurologas.
Sutirštėjusio kraujo keliamas pavojus yra klastingesnis, nes vėliau pajuntamas ir rečiau diagnozuojamas, palyginus su kraujagyslių tonuso sutrikimais. Per karščius dehidrataciją gali patirti bet kas, o sveiki žmonės linkę šią grėsmę vertinti atsainiau, nei tie, kuriems diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir jau išaiškintos apsaugos nuo karščių priemonės.
Gydytojas J. Fišas primena, kad pirma ir pagrindinė apsauga nuo dehidratacijos ir kraujo sutirštėjimo - pakankamas skysčių vartojimas. Tai itin aktualu mums, šiauriečiams lietuviams. Patikimiausias skysčių stygiaus indikatorius yra tamsi šlapimo spalva ir burnos džiūvimas. Atkūrus skysčių pusiausvyrą organizme kraujas tampa skystesnis, takesnis, lengviau prasiskverbia į smulkiausias kraujagysles.
Ne mažiau svarbi šiomis karštomis dienomis, pasak gydytojo, yra kraujo tirštėjimo ir trombų susidarymo profilaktika.
Apsauga iš Azijos ir Viduržemio
Gydytojas neurologas J. Fišas nurodo, kad pastaraisiais metais karštėjant lietuviškoms vasaroms ir daugėjant insultų bei infarktų atvejų, jo dėmesį patraukė Azijoje itin plačiai naudojama profilaktinė priemonė nuo kraujo tirštėjimo ir trombų natokinazė.
„Azijoje seniai žinoma natokinazė – labai įdomus fermentas, išgaunamas iš tam tikros bakterijos apdorotų sojos pupelių. Šis fermentas mažina kraujo klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams kraujagyslėse, tirpdo jau susidariusius trombus ir veninėse, ir arterinėse kraujagyslėse. Pastaraisiais metais natokinazę „atrado“ ir Vakarų pasaulio medikai“, – teigia J. Fišas.
Natokinazės preparatų galima lengvai įsigyti iš Kinijos ir kitų Azijos šalių tiekėjų, tačiau jų kokybė kelia pagrįstų klausimų.
„Lietuvoje mes turime natokinazės medicininį preparatą, kurį rekomenduoju savo pacientams ir kuo ilgiau nenorintiems jais tapti. Šio preparato veikimas nuodugniai ištirtas, jį gamina patikrintas gamintojas. Jį vartoti ypač tinka karščių metu kaip profilaktiką nuo mūsų jau aptartų problemų bei norintiems kuo ilgiau išsaugoti jaunatvišką kraujotakos sistemą“, – pataria daktaras.
Natokinazė gerina viso kūno kraujotaką, tačiau bene labiausiai jos poveikis juntamas galvoje. Daugiau deguonies ir maistinių medžiagų gaunančios smegenys mums atsidėkoja žvalumu, budrumu ir aštresniu protu.
Pasak J. Fišo, lietuviškasis preparatas be natokinazės praturtintas dar ir hidroksitirozoliu –alyvuogių ekstraktu, pasižyminčiu stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.
„Mano jau ne sykį minėti pietiečiai – italai, ispanai, graikai – vartoja daug alyvuogių aliejaus, kuriame esama hidroksitirozolio, padedančio organizmui susidoroti su vadinamaisiais laisvaisiais radikalais, lemiančiais ankstyvą senėjimą, vėžinius susirgimus, kitus sveikatos sutrikimus. Tai, matyt, lemia ir geresnę jų gyvenimo kokybę – juk ne veltui Pietų Europiečiai pasižymi optimizmu ir stipriu laimės jausmu“, – nusišypso gydytojas neurologas.
