Per karščius itin įkaista ne tik stovėjimo aikštelėse palikti automobiliai, bet ir vairuojamos transporto priemonės keliuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Rūta Macenaitė perspėja, kad buvimas tokiuose automobiliuose yra pavojingas, todėl reikia laikytis visų reikiamų sveikatos saugos priemonių.
„Pavojus gali kilti, nes automobilis yra uždara patalpa, jame temperatūra gali pakilti labai greitai. Kiekvienas turėtų pasirūpinti savo sveikata ir pagalvoti apie būtiniausius daiktus, kurie turėtų būti automobilyje.
Vienas iš pagrindinių dalykų – vandens buteliukas, taip pat vertėtų pasirūpinti ir kondicionieriumi“, – rekomenduoja R. Macenaitė.
Rinktis kondicionierių
Tiesa, R. Macenaitė primena, kad reikėtų laikytis visų kondicionieriaus naudojimo taisyklių ir patarimų. Specialistė sako, kad kondicionieriaus vėjas neturėtų būti nukreiptas į žmogaus kaklą ar gerklę, tam, kad neiškiltų peršalimo rizika.
Daugelis nesutaria, kas yra geriau – praverti langai ar kondicionierius. Tačiau specialistė patikina, kad tokiomis karštomis dienomis vertėtų rinktis kondicionierių:
„Geriau yra kondicionierius, nes galima reguliuoti jo temperatūrą. Rekomenduojama, kad automobilyje temperatūra nesiskirtų nuo lauko temperatūros daugiau nei šešiais, aštuoniais laipsniai“.
Pavojinga situacija
Dar viena pavojinga karščio situacija automobilyje – kai baigę darbus, mes įsėdame į įkaitusias transporto priemones, kuriose temperatūra gali viršyti net 40 laipsnių. Specialistė patikina, kad tokiose situacijose vertėtų palaukti, kol automobilis atvės.
„Tarkime, jeigu žmogus ilgai bus biure, kur ilgai buvo vėsinamos patalpos ir staigiai ateis į karštą automobilį, organizmui gali būti sunku prisitaikyti prie temperatūros pokyčių.
Pabuvus ilgiau tokiame automobilyje, gali iškilti perkaitimo pavojus. Geriausia įjungti kondicionierių arba atidaryti langus ir duris bei palaukti, kol automobilis atvės“, – paaiškina R. Macenaitė.
Paklausus, ar geriau karštomis dienomis rinktis automobilį, ar ėjimą pėsčiomis, specialistė patikina, kad didelio skirtumo nėra, svarbiausia pasirūpinti tinkama apranga, avalyne bei vandeniu.
Lietuvoje numatoma kaitra
Taip pat svarbu nepamiršti automobilyje nepalikti ne tik augintinio, bet ir pirkinių, ypač jeigu tarp jų yra vaistinių preparatų.
Birželio 12–14 d. Lietuvoje numatoma kaitra. Aukščiausia temperatūra dienomis daugelyje rajonų sieks 30–35 °C. Birželio 15 d. pietrytinėje šalies dalyje oras dar kais iki 30–32 °C.
Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai
Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (įkaitusioje patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.
Veikiant karščiui žmogaus organizmas siekia palaikyti normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant (taip organizmas netenka dalies skysčių, kuriuos reikia papildyti), tačiau kartais to nepakanka,termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima kilti.
Normalią termoreguliaciją apsunkina didelė aplinkos drėgmė, kai kurios žmogaus būklės, pvz., senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Svarbiausia – atsivėsinti
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40 °C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Svarbios prevencinės priemonės
Esant karštam orui svarbu gerti daugiau skysčių. Tinkamai apsirengti, lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Karštą dieną dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pvz. prekybos centrus). Per karščius riboti fizinį aktyvumą lauke. Nepalikti vaikų ir gyvūnų uždaruose automobiliuose (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Saulėtą dieną nepamirškite: Naudoti apsauginius kremus nuo saulės spindulių poveikio odai. Lauke dėvėti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų. Vengti gerti šaltus skysčius.
