.jpg)
„Jau ne vienerius metus sistemingai stengiamės atkreipti sprendimų priėmėjų, specialistų ir visos visuomenės dėmesį į tai, ką teigia ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, kad užkrečiamos ligos atgimė.
Tam sąlygas sukūrė šiuolaikinis civilizuotas pasaulis. Tad ir toliau didele problema bus gripas, atsparumas antibiotikams, tuberkuliozė, hepatitai ir zoonozės. Ir šiuo metu ir turime ypatingą zoonozę, kuri pridarė tiek problemų“, – kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas.
Pandemija neužklupo netikėtai?
Pašnekovas pabrėžė, jog apie tai, kad gali įvykti toks protrūkis, jau buvo prognozuota ir anksčiau, tačiau specialistai nebuvo išgirsti ir nebuvo laiku pasiruošta.
„Tiek infekcijų kontrolės priemonės, tiek šių ligų grupė tiek dėl medicinos pasiekimų, efektyvaus gydymo jau kurį laiką buvo nuvertinta. Ir matome, kad gamta neatleidžia klaidų. Jei mes sudarysime sąlygas mikroorganizmams plisti ir susargdinti žmogų, tai jos taip ir elgsis“, – akcentavo profesorius.
Negana to, pabrėžiama, kad Lietuva jau seniai neruošianti pakankamai infektologų ir nėra pasiruošusi tokioms pandemijoms.
„Lietuva jau keliolika metu neruošia epidemiologų, išimtos programos. Kur būdavo naikinami etatai, pirmiausia epidemiologų-infektologų.
Todėl rajonuose mes beveik nebeturime epidemiologų ir kilus pandemijai net nebuvo specialistų, kas galėtų organizuoti šią situaciją.
O infekcinių ligų sukėlėjai buvo, yra ir bus ir jų suvaldymas priklauso nuo mūsų pasiruošimo. Norisi tikėtis, kad po viso to sveikatos sistemos organizatoriai padarys tinkamas išvadas“, – pastebėjo gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis.
Ilgai buvome „išlepinti“
Pašnekovas kartu pridūrė, kad žmonės buvo labai ilgą laiką „išlepinti“ ir nuo daugelio infekcijų gerai apsaugoti.
„Galima prisiminti sovietinius laikus, kai niekas neklausdavo ir mokykloje paskiepydavo nuo beveik visų ligų ir buvome užmiršę daugelį šių ligų. O dabar vakcinavimui turėjo įtakos ir išpopuliarėjęs antivakcininis judėjimas“, – portalui sakė jis.
Jo manymu, reikėtų skatinti įvairių specialybių gydytojus skiepytis, kaip, pavyzdžiui, jau yra bendradarbiaujama su kardiologais dėl skiepų nuo gripo, kuris, kaip žinia, širdies problemų turintiesiems itin pavojingas.
„Su akušeriais-ginekologais puikiai bendradarbiaujama dėl gimdos kaklelio profilaktikos vakcinos. Bėda ta, kad šeimos gydytojai apkrauti, jie neturi laiko apie tai plačiau kalbėtis su pacientais. Taip vis skiepai nustumiami į šoną“, – pastebėjo gydytojas.
Skiepų apimtys grįžta į normą
ULAC vadovas pabrėžia, kad šioje vietoje labai svarbu kalbėti apie skiepus. Tiesa, paklaustas ar pandemija labai sutrikdė profilaktinius tikrinimus, džiaugėsi, kad jau balandžio mėnesį buvo pasiektos įprastos skiepijimų apimtys.
„Deja, taip, kovo mėnesį buvo stebimas įskiepytų dozių sumažėjimas, bet balandžio mėnesį buvo pasiektas ankstesnių metų prieškarantininis lygis. Kitaip sakant, žmonės, kai pradėjo jau atsiverti sveikatos priežiūros įstaigos ar sumažėjo baimė jose lankytis, gan greit suprato, kad svarbu nepraleisti profilaktinių skiepų.
Čia svarbu pažymėti, kad iš vienos pusės neturėjo būti nutraukti profilaktiniai skiepai, bet jei dėl tam tikrų priežasčių dabar riektų kuo greičiau juos pasivyti“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar dėl praėjusiais metais daug nerimo sukėlusio tymų protrūkio išaugusios skiepijimo apimtys jau leidžia jaustis ramiais, profesorius atkreipė dėmesį, kad nuo įvairių ligų ciklinių protrūkių nesame apsaugoti.
„Situacija dėl tymų tokia, kad priartėjome prie to, kad žmonės daugiau suprato ir labiau teigiamai žiūri į skiepus, suvokia, kad ši specifinė apsaugos priemonė yra efektyvi ir saugi.
Taigi skiepijimai yra išaugę ir buvo pristabdyti tik karantino. Tai tikimės, kad grįš į senas vėžes“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, nors sergamumas nekelia problemų kaip pernai, iš esmės tymų kaip ir kitų ligų protrūkis bet kada gali atsikartoti.
„Jie kartojai ciklais. Tą matome ir kokliušo atveju, kurio susirgimų šiemet, lyginant su pernai, iš esmės išaugo kone dvigubai“, – sakė jis.
Pandemija pakeis požiūrį į skiepus?
Paklaustas, kaip, jo manymu, pandemija pakeisianti visuomenės požiūrį į vakcinaciją, S. Čaplinskas tikėjosi, kad nuo didžiulio, neretai ir gąsdinančios, informacijos srauto žmonės nebus pavargę.
„Nesinorėtų, kad vėliau atsirastų atmetimo reakcija į viską, kas susiję su sveikata, tam tikromis prevencijos priemonėmis, tarp jų – ir skiepus.
Būtų gerai, kad žmonės suprastų, kad jei yra galimybė bent rizikos grupės žmones apsaugoti nuo kitų plaučius pažeidžiančių ligų – pneumokokinės infekcijos, gripo – būtų didelė prasmė šiam laikotarpiui pasiskiepyti. Nes jei prie COVID-19 infekcijos dar prisideda kitos infekcijos, išeitis būna sunkesnė“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad jei nuo gripo naujam sezonui skiepytis dar anksti, nuo pneumokoko galima pasiskiepyti ir dabar. Tą atitinkamoms rizikos grupėms priklausantys asmenys gali padaryti nemokamai.
