Anot medikų, lyginant su kitomis onkoginekologinėmis ligomis, gimdos kaklelio vėžys yra mažiausiai fatališka liga. Tai reiškia, kad ligai nebūdingas paveldimumas, ji ilgai vystosi, žinomi rizikos veiksniai ir svarbiausia, kad jų galima išvengti atliekant prevencinius tyrimus.
Lietuvoje jau dešimtmetį veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 amžiaus moterys yra kviečiamos išsitirti įprastiniu citologiniu PAP tyrimu. 2013 m. duomenimis, bent vieną kartą programoje sudalyvavo jau daugiau nei 617 tūkst. moterų. „Skaičiai išties neblogi. Tačiau svarbu tai, kad moterys turi nepamiršti, kad atlikti tyrimą yra būtina kas trejus metus“, – akcentuoja prof. dr. Daiva Vaitkienė.
Nuolat ieškoma naujų ir tikslesnių prevencinių metodų. Gera žinia moterims, kad Valstybinė ligonių kasa ir organizacinis komitetas jau kelintą mėnesį diskutuoja ir ieško būdų, kaip pagerinti patikros programą. Svarstoma galimybė į dabar veikiančią programą įtraukti tikslenį, skystųjų terpių, tyrimą bei ŽPV tyrimą tam tikrai patologijų grupei.
Visgi PAP tyrimo ne visada pakanka. Remiantis klinikiniais tyrimais, kas trečias gimdos kaklelio vėžio atvejis nustatomas moterims, kurios buvo ištirtos įprastiniu PAP tyrimu ir rezultatas buvo neigiamas (t.y. ląstelės normalios, be pakitimų). Kadangi net 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV), medikai atkreipia dėmesį į ŽPV tyrimo svarbą: „Sužinoti, ar moteris turi ligą sukeliantį virusą, galima atlikus ŽPV tyrimą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad 80 proc. pasaulio dailiosios lyties atstovių kažkuriuo metu užsikrečia ŽPV, tačiau tai nereiškia , kad jos suserga gimdos kaklelio vėžiu. Taigi net ir nustačius jo infekciją reikia ne stresuoti, o tik imtis papildomų prevencinių priemonių – reguliariai atlikti privalomus tyrimus ir lankytis pas savo ginekologą. Jokių būdu negalima dingti iš gydytojo akiračio“, – akcentuoja gydytoja akušerė ginekologė dr. Rūta Kurtinaitienė.
Jai antrina prof. Daiva Vaitkienė: „Svarbu tai, kad kiekviena moteris, gavusi neigiamą atsakymą dėl ŽPV ir citologinio tyrimų, neužmigtų ant laurų ir nepamirštų kelio pas ginekologą. Praktikoje susiduriame su atvejais, kuomet pas mus sugrįžta moterys, kurioms nustatome ligą, nors dar prieš 5 metus citologinis tyrimas buvo geras (tuomet ŽPV tyrimai dar nebuvo tiek žinomi ir populiarūs). Kadangi gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai, šias moteris mes dar turime galimybę išgelbėti.“
Taigi anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus leidžia ne tik PAP tyrimas (tiek įprastas citologinis, tiek skystoje terpėje), bet ir didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą. Deja, ankstesnių visuomenės apklausų rezultatai yra parodę, kad profilaktiškai pas ginekologą lankosi tik pusė moterų.
Anot gydytojos Rūtos Kurtinaitienės, moterys, paklaustos, kodėl nesilanko pas ginekologą profilaktiškai ir kodėl delsia atlikti prevencinius tyrimus, priežasčių vardina ne vieną: „Neturėjau laiko, esu labai užimta, užsisukau buityje, prižiūrėjau vaikus, toli gyvenu nuo medicinos įstaigos, tiesiog pamiršau ar geriau jaučiausi – taip atsako moterys, kai paklausiame jų, kodėl apsilankė tik dabar. Tačiau negalima visos kaltės suversti moterims. Valstybė taip pat turėtų įvairiomis priemonėmis priminti moterims apie patikros programą, o gydytojai – apie visus tyrimus, kuriuos moteris gali atlikti ne tik nemokamai, bet ir savo iniciatyva.“
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė minima kasmet paskutinę sausio savaitę. Ši liga yra antras labiausiai paplitęs moterų vėžys visame pasaulyje. Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 120 ŽPV tipų (genotipų), tačiau tik 14-a jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika. Net 70 proc. ligos atvejų sukelia aukščiausios rizikos – 16 ir 18 – ŽPV tipai. Užsikrėsti ŽPV gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris.