Medicininės atliekos gydymo įstaigose susidaro nuolat. Tinkamai nenukenksmintos, jos gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Didžioji šių atliekų dalis neutralizuojama deginant, kitos neutralizuojamos autoklavuose ar specialiuose mikrobangų įrenginiuose. Taip turėtų būti. Bet taip būna ne visada. O dėl Lietuvoje neseniai kilusios medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos – šių metų vasarą konstatavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.
Be stresų dirbti nemokame?
2011 m. pavasarį Lietuvoje nebeliko nė vieno veikiančio įrenginio, kuriame būtų galima deginti medicinines atliekas: penkerius metus nuo 2006-ųjų dirbęs UAB „Senovė“ įrenginys neveikė nuo ankstyvo pavasario, nes nebuvo atnaujinta licencija, o bandomuoju režimu veikęs įmonės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys Šiauliuose gegužės 17 d. buvo sustabdytas dėl konflikto tarp jo užsakovės – Ūkio ministerijos valdomos „Toksikos“ (ministerijai priklauso 92,5 proc. įmonės akcijų) ir rangovių „Hafner Srl“ bei UAB „Senovė“.
Nenuostabu, kad susiklosčius tokiai situacijai, netrukus mūsų šalies gydymo įstaigose ir atliekų surinkėjų sandėliuose susikaupė apie 60 tonų pavojingų medicinos atliekų, ir vasaros pradžioje, birželio 8 d. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Jau po savaitės, birželio 15-ąją, šios atliekos pradėtos deginti UAB „Senovė“ įrenginyje.
Kodėl jo nebuvo galima įjungti anksčiau? Pavyzdžiui, iškart po to, kai sustojus „Toksikai“ atliekos pradėjo kauptis? Ir kodėl po to, kai jis buvo sustabdytas, o atliekos deginamos iš esmės nebaigtoje statyti įmonėje (bandomuoju režimu dirbanti pavojingų atliekų deginimo gamykla Šiauliuose oficialiai laikoma nebaigta – kaip informavo Ūkio ministerija, „statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį tvirtina Valstybinė komisija, nėra pasirašytas“ ), niekas nepasirūpino, kad turėtume alternatyvą? Galbūt neskubant buvo galima parengti darbui tą patį įrenginį „Senovėje“, gal „Palemono keramikoje“, gal „Akmenės cemente?“ Be stresų ir be ekstremalių situacijų?
„Senovės“ licencija: nesureikšminkime dokumento
Paskelbus ekstremalią situaciją ir svarstant, kurioje iš įmonių būtų galima deginti medicinines atliekas, buvo pasirinktas būtent „Senovės“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys, nors Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo tokiai veiklai įmonė ir neturėjo.
Kaip „Balsas.lt“ aiškino ekstremalią situaciją inicijavusios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Audrius Klišonis, svarstant, kokį įrenginį geriausia paleisti, paaiškėjo, kad tiek „Palemono keramikai“, tiek „Akmenės cementui“ reikėtų papildomų investicijų. Be to, Kauno įmonėje, kuri yra netoli nuo gyvenamųjų namų, būtų sudėtinga išmatuoti galimą taršą.
„Senovėje“, kol jos įrenginys veikė, nė karto nebuvo viršytos leistinos išmetimo normos“, – aiškino viceministras. Tačiau paklaustas, dėl ko penkerius metus atliekas deginusi ir darbą per kelias dienas atnaujinti sugebėjusi įmonė 2011 m. pradžioje buvo sustabdyta nesulaukus, kol normaliu režimu pradės veikti „Toksikos“ įrenginiai, jis sakė:
„Informacija iš įvairių šaltinių yra prieštaringa. Pavyzdžiui, dėl monitoringo sistemos – buvo minėta, kad reikalinga didelė investicija, net šešiaženklės sumos, kad „Senovė“ toliau galėtų dirbti“.
Viceministro A. Klišonio teigimu, Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos departamentas buvo pakankamai kategoriškas, todėl šios įmonės atliekų deginimo įrenginius buvo galima naudoti tik priėmus atitinkamą Vyriausybės sprendimą. Spaudoje taip pat buvo pasirodžiusi informacija, kad „Senovės“ įrenginiai sustabdyti dėl to, jog neatitiko aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Vis dar nesulaukdami atsakymų iš Aplinkos ministerijos, apie tai kalbėjomės su UAB „Senovė“ generaliniu direktoriumi Audriumi Kolka.
„Mes turėjome licenciją, bet praėjo 5 metai, ir šių metų pradžioje ją reikėjo atnaujinti. Tačiau Lietuvoje pasikeitė situacija – atsirado galimybė deginti pavojingas atliekas Šiauliuose, ir mes jau neketinome dirbti šio darbo.
Lietuvoje nėra tokio atliekų kiekio, kad apsimokėtų atnaujinti veiklą. Mums neapsimoka dirbti, jeigu įrenginiai apkrauti 10-20 proc. Todėl nebuvo prasmės siekti atnaujinti leidimą“, – „Balsas.lt“ sakė jis.
Tačiau A. Kolka paneigė, kad jų įmonės atliekų deginimo įrenginiai buvo sustabdyti dėl taršos.
„Ne dėl faktinės taršos mūsų licencija buvo sustabdyta. Dėl teisinio ginčo su viena čekų bendrove mes neturėjome sistemos atestavimo dokumentų, todėl jų nepateikėme, – „Balsas.lt“ aiškino jis. – Pasižiūrėkite: kai per ekstremalią situaciją mums leido deginti atliekas, mums neleido teršti. Mums leido deginti vykdant papildomą kontrolę. Ir jokios taršos nebuvo, nors ir nėra to dokumento“, sakė A. Kolka.
Paklaustas, ar „Senovė“ būtų pajėgi sutvarkyti visas Lietuvoje susidarančias pavojingas medicinines atliekas, A. Kolka sakė: „Taip, mes galime iki 1 tūkst. tonų per metus apdoroti. Iš pradžių buvo galvojama, kad jų Lietuvoje bus apie 2 tūkst. tonų per metus, bet geriausiais laikais mes surinkome apie 800 tonų. Medicininės atliekos sudaro apie 2 proc. visų atliekų“. (A.Klišonio teigimu, degintinų pavojingų medicinos atliekų per metus Lietuvoje susidaro apie 900 tonų – red. past.).
„O Šiaulių įmonės paskirtis – visos kitos pavojingos atliekos: tepalai, tepaluoti skudurai, filtrai, skiedikliai, dažai, silikonai. Rinkoje jų yra kalnai“, – sakė A. Kolka.
A. Kolka: nėra vienos koordinuojančios institucijos
Paklaustas, ar Lietuva galėjo išvengti ekstremalios situacijos, „Senovės“ generalinis direktorius atsakė nedvejodamas: taip. Ir pateikė savo versiją.
„Jeigu susiklostė tokia situacija (viena įmonė negali vykdyti veiklos, kita dar nebaigta – red. past.), nereikėjo laukti. Galėjo informuoti, ir mes tam tikram laikui – iki bus atidaryta kita įmonė – būtume susitvarkę dokumentus. Vienai įmonei sustojus dirbtų kita. Bet žiūrima: va, latviai mus išgelbės. Ir įjungiame Latvijos ekonomikos skatinimo planą. Nukenksminti Latvijoje pigiau, negu vežti į Vokietiją, bet brangiau, negu deginti pas mus“, – sakė jis.
Svarstydamas, dėl ko problema nebuvo sprendžiama anksčiau, negu Lietuvoje susikaupė didelis pavojingų medicininių atliekų kiekis ir teko skelbti ekstremalią padėtį, A. Kolka sakė: „Nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų. Jeigu valdžia būtų buvusi suinteresuota, jokių problemų nebūtų kilę. Aš manau, kad Aplinkos ministerijai turėtų labiausiai skaudėti, kadangi galutinis rezultatas – gamtos teršimas“.
UAB „Senovė“, esančios Vilniaus pašonėje, vadovas sakė nenorįs spėlioti, ar jų įmonė kam nors trukdo. Esą iš tūkstančio tonų atliekų apdorojimo daug milijonų neuždirbsi. Kita vertus, abu įrenginiai buvo statomi įsigilinus į rinkos poreikius.
„Kai šalyje yra du įrenginiai, pavojingų atliekų apdorojimo sistema yra saugesnė“, – sakė A. Kolka.
„Atsarginiai variantai“ turi būti
„Sveikatos apsaugos sistema turi būti paruošusi atsarginius variantus, kad situacija, dėl kurios šiemet buvo paskelbta ekstremali padėtis, nesikartotų“, – šiuos žodžius, kalbėdami apie medicinos atliekų tvarkymą Lietuvoje, kartojo rugsėjo pabaigoje Druskininkuose vykusios konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyviai.
Anot Kauno technologijos universiteto disertantės Jurgitos Gaižiūnienės, tik apie 10 proc. medicininių atliekų gali būti priskiriamos pavojingoms, kurios turėtų būti naikinamos specialiais metodais, o kitas galima tvarkyti kaip komunalines atliekas.
Mokslininkės teigimu, pasaulyje šios atliekos vis dažniau apdorojamos ne deginant, bet pasitelkiant alternatyvius nukenksminimo būdus.Tokį būdą pasirinko ir mūsų kaimynai latviai. Lietuvoje, teigia sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis, taip pat dažniau galima būtų naudoti autoklavavimo metodą.
„Toksika“ ateityje galėtų būti pagrindinis deginimo taškas, o didžiosios gydymo įstaigos galėtų turėti įrenginius, kuriuose nukenksmintų atliekas. Taip išspręstume problemą, jeigu „Toksika“ sustotų. Bet gydymo įstaigos turėtų pačios pasirinkti, ar apsimoka įsigyti tokią įrangą, ar naudotis „Toksikos“ ar kitos įmonės paslaugomis, ar vežti į užsienį. O civilinės saugos požiūriu taip būtų saugiau“, – sakė A. Klišonis.
Paklaustas, ar viena iš alternatyvų yra visuomenės susidomėjimą pastaruoju metu sukėlęs įrenginys, kurį „Senovės“ teritorijoje galimai ketina eksploatuoti kita įmonė, sveikatos apsaugos viceministras pasiūlė prisiminti, kad šis „naujas“ įrenginys ne toks jau ir naujas. Anot viceministro, siekiant susikaupusias medicinines atliekas utilizuoti greičiau, jis buvo pasitelktas pačiame ekstremalios situacijos „įkarštyje“.
„Jis veikia kitais principais. Tai ne atliekų deginimo katilas, bet autoklavas – įrenginys, kuris susmulkina medicinines atliekas ir nukenksmina tuo pačiu metu. Sterilizuotos autoklave, jos tampa įprastomis buitinėmis atliekomis, kurias galima vežti į sąvartyną“, – aiškino A. Klišonis. Pradėjus jį naudoti, susikaupusios medicininės atliekos buvo sutvarkytos daug greičiau. Tik veikti jis pradėjo vėliau, negu planuota.
„Autoklavo konverterio paleidimas sulaukė padidinto dėmesio iš Regiono aplinkos apsaugos departamento. Buvo jausti, kad yra kažkokie „nekontaktai“ tarp departamento, įmonės ir Vilniaus savivaldybės“, – atviravo A. Klišonis. – Ir tik po to, kai buvo Vyriausybės sprendimas, kad iki tam tikros datos privalo būti baigta tvarkyti medicinines atliekas, jie leido paleisti konverterį“.
Viceministras patvirtino, kad minėtasis autoklavas ir yra tas įrenginys, dėl kurio kilo naujas sujudimas.
„Tai tas pats įrenginys, kurį perima ir veikiausiai eksploatuos įmonė „Ekotopas“, išsinuomojusi „Senovėje“ patalpas. Tai kita įmonė ir kitas atliekų naikinimo metodas. Turėsime alternatyvą“, – sakė A. Klišonis.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad dabar padėtis nėra ekstremali, todėl prieš pradedant naudoti autoklavą turės būti atlikti visi tyrimai, įvertintas poveikis aplinkai, o įmonė privalės įprasta tvarka gauti leidimus.
Seimo kontrolierius: jei visi būtų atlikę savo pareigas, nebūtų reikėję gąsdinti žmonių
„Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, atlikęs tyrimą savo iniciatyva dėl medicininių ir farmacinių atliekų tvarkymo nustatė, kad Ūkio ir Aplinkos ministerijos turi prisiimti atsakomybę, jog šalyje nebelikus kur deginti pavojingų sveikatai medicininių atliekų, teko skelbti ekstremalią padėtį“, – rašoma pranešime, kurį šių metų liepos 1 d. išplatino Seimo kontrolierių įstaiga.
Joje teigiama, kad R. Valentukevičiaus vertinimu, būtent Ūkio ministerija, valdanti 92,5 proc. bendrovės „Toksika“ akcijų, ir Aplinkos ministerija atsakingos už tai, kad Lietuvoje neliko kur deginti aplinkai pavojingų medicininės atliekų.
„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad įmonė „Toksika“, kurios Šiaulių filialo pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje nuo 2010 m. gruodžio turėjo būti pradėtos deginti medicininės atliekos, nors iki šiol (2011 m. liepos 1 d. – red. past.) to nėra daroma, priklauso valstybei. (...) Medicinos atliekų deginimo įrenginio statybai buvo išleista beveik 87 mln. Lt Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšų. Todėl kreipiausi į generalinį prokurorą, kad būtų nustatyta, ar visame šiame procese nėra nusikalstamos veikos požymių“, – apibendrino tyrimo išvadas R. Valentukevičius.
Tyrimo metu Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo (Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėto tyrimo dėl galimo žmogaus teisių į sveiką ir saugią aplinką pažeidimo pažyma, 2011 m. birželio 21 d.) , kad „dėl atitinkamų ministerijų biurokratizmo“ Lietuvoje iki šiol nevykdoma nuo 2007 m. galiojanti Farmacijos įstatymo nuostata, kuri įpareigoja Vyriausybę nustatyti farmacinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarką.
„Šios dienos ( 2011.06.21. – red. past.) duomenimis, Aplinkos ministerija Atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekto Vyriausybei dar nepateikė“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos pažymoje.
Joje taip pat primenama, kad jau anksčiau Valstybės kontrolė savo Ataskaitoje pažymėjo, jog „šalyje neišvystyta pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūra“, o pateiktose rekomendacijose Vyriausybei buvo siūloma numatyti priemones, skatinančias medicininių atliekų perdirbimą.
Apibendrindamas tyrimo išvadas R. Valentukevičius pateikė rekomendacijas Vyriausybei, Aplinkos, Sveikatos ir Ūkio ministerijoms ir konstatavo, kad operatyvų medicininių atliekų tvarkymo problemų sprendimą užtikrintų „visų suinteresuotų institucijų atsakingas požiūris ir glaudus bendradarbiavimas“.
Deja, kaip tik to, atrodo, ir pritrūko.
„Jeigu visi ministerijų pareigūnai būtų laiku atlikę savo pareigas, tai nebūtų reikėję gąsdinti žmonių ir skelbti ekstremalios situacijos. Be to, kas galėtų paneigti, kad panaši situacija nepasikartos?“ – „Balsas.lt“ sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.
Beje, Seimo kontrolierių įstaiga taip pat ne į visus klausimus sulaukė atsakymų. Kai sulauks, kartu pabandysime atsakyti į klausimą „Ar Lietuva galėjo išvengti ekstremalios situacijos ir ar panašios problemos nepasikartos ateityje?“
Taip pat skaitykite:
Medicinos atliekos: ekstremalios situacijos Lietuvoje galėjo nebūti? (I d.)
