Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narius, šiandien siekiančius Europos Sąjungos (ES) paramos, vis dar baugina viešųjų pirkimų organizavimas ir vykdymas, nepriklausomai nuo to, kad mažos vertės pirkimams, kuriuos vykdo LKT nariai, keliami supaprastinti reikalavimai.
2011 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ gauta 350 paraiškų, 317 projektų jau patvirtinta parama.
„Pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ paramos sumos yra nedidelės: didžiausia suma vienam projektui – 80 tūkst. litų. Vadinasi, visi LKT narių vykdomi pirkimai bus mažos vertės.
Daugiau lengvatų
„Kai pirkimai yra mažos vertės, pirkimų procedūra yra paprastesnė. Vykdant mažos vertės pirkimus, pasiūlymus galima išsiųsti trim ar keliems pasirinktiems tiekėjams ir laukti iš jų atsakymų“, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas. Prieš tai perkančioji organizacija tai turi numatyti ir apibrėžti savo supaprastintų pirkimų taisyklėse, kurios yra būtinos.
Jose turi būti išvardytos perkamos prekės, paslaugos, darbai ir jų vertės bei numatyti pirkimo būdai. Pirkimo taisyklėse gali būti numatyta, kad nuo tam tikros vertės viešas skelbimas apie pirkimą būtinas, o iki tokios vertės – apie pirkimą neskelbiama.
Vykdant mažos vertės pirkimus yra ir daugiau lengvatų. Jeigu perkančioji organizacija tikrai žino, kad tiekėjas pajėgus vykdyti sutartį, neprivalo tikrinti tiekėjo kvalifikacijos. Savo iniciatyva pirkėjas tai gali daryti, bet įstatymas to neįpareigoja.
Laikomasi skaidrumo principų
Mažos vertės pirkimų organizatoriams pasiūlymus nebūtina pateikti vokuose. Juos galima atnešti į rankas, pateikti elektroniniu laišku, faksu ar taip, kaip yra numatyta perkančiosios organizacijos pirkimų sąlygose.
Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas sąrašas prekių, kurioms nustatyti specialūs energijos vartojimo bei aplinkosaugos reikalavimai. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.
Perkančioji organizacija, kuri atlieka mažos vertės pirkimus, gali nerengti techninės specifikacijos, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Raštu informuoti neprivalo
Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat įvestas pakeitimas, susijęs su suinteresuotų kandidatų ir dalyvių informavimu apie pirkimo procedūros rezultatus. Vykdant supaprastintą iki 10 tūkstančių litų (be PVM) pirkimą, perkančiosios organizacijos nuo šiol neprivalės raštu informuoti suinteresuotų kandidatų ir dalyvių apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.
Be to, neprivaloma konkursą laimėjusį tiekėją kviesti raštu. Kitais atvejais kvietimas turi būti raštiškas. Šiuo atveju apie tai, kad sutartis jau paruošta, ir kad reikia ją pasirašyti, tiekėjas gali būti informuojamas žodžiu. Taip pat neprivaloma tiekėjams kartu su pirkimo dokumentais pateikti sutarties sąlygų ar visų sutarties projektų. Tai yra taip pat šioks toks palengvinimas perkančiajai organizacijai.
Dar vienas supaprastinimas - nereikalaujama, jog sutartyje būtų išvardyti visi privalomi jai elementai: teisės, pareigos, sutarties įvykdymo užtikrinimas ir kt.
Klaidų išvengti įmanoma
„Pirkimus vykdančias institucijas dažnai klaidina įstatymo nuostata, kad vykdant supaprastintus pirkimus iki 10 tūkst. litų nebūtina rašytinė tiekėjų apklausa bei sutartis, tad nerengiamos ir viešųjų pirkimų taisyklės. Deja, tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų“, – apgailestauja G. Ruseckas.
Dažnai pasitaiko, kai perkančiosios organizacijos patvirtina vienokias paslaugų bei darbų pirkimo sąlygas, tačiau vykdant pirkimą jos nežymiai pakeičiamos. Tačiau net ir nedideli neatitikimai paprastai būna esminiu pretekstu ginčyti pirkimų rezultatus.
„Pasitaiko neatitikimų tarp sąlygų, pasiūlymų ir sutarties. Visi šiuose trijuose dokumentuose įtvirtinti prekių, paslaugų, darbų kiekiai ir kainos turi sutapti. Todėl sąlygose nereikėtų rašyti itin tikslių prekių, paslaugų ar darbų kiekių“, – pataria NMA specialistas.
Pasitaiko, kad paslaugos teikimo metu kyla poreikis įsigyti papildomų paslaugų, ir perkančioji organizacija papildomas paslaugas prideda prie ankstesnio pirkimo. Taip daryti griežtai draudžiama – privalu vykdyti naują pirkimą.
„Todėl ruošiant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, jose būtina numatyti būsimos pirkimo sutarties tam tikrų nuostatų keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių galimybes“, – įspėja G. Ruseckas.
Būtina atidžiai rinktis tiekėjus
Viso projekto metu galima samdyti tik vieną paslaugos tiekėją, tačiau tai turėtų būti išimtiniai atvejai. Perkančioji organizacija turi laikytis įstatyme įtvirtintų principų ir tiekėjų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo dalyvaujančių tiekėjų skaičiaus, turi būti vykdomas viešasis pirkimas.
„Beje, siūlyčiau organizuoti pirkimą ne kiekvienai paslaugai atskirai, o pirkti visą paslaugų paketą. Tai gali būti ir pigiau. Pavyzdžiui, renginių organizatorė gali atsivežti ne tik lektorius, pateikti etiketes, užrašus, bet ir maistą konferencijos dalyviams“, – sako G. Ruseckas.
Be to, rekomenduočiau pažiūrėti ar rinkoje išvis yra daug tokių tiekėjų, kurie, sakykime, galėtų potencialiai pateikti pirkėjams tokį pasiūlymą.
Užs. nr. 1588
Lietuvos kaimo tinklas (nuotr. Balsas.lt)
