Skaičiuojama, kad nuo 2022 metų minimaliai mėnesio algai (MMA) kylant iki 730 eurų per mėnesį, tolimų reisų vairuotojams su koeficientu 1,65 – pastovioji atlyginimo dalis kils iki 1204,50 eurų per mėnesį. Mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių savininkams tai – dar vienas iššūkis.
Didžiausia našta – mažiesiems
Pasak transporto verslo ekspertų, sumažintas arba panaikintas koeficientas leistų mokėti didesnes algas vilkikų vairuotojams, nes mažėtų administracinė našta verslui ir valstybei sumokami mokesčiai.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, dėl to išloštų ir vairuotojai, kurie uždirbtų daugiau, ir verslas, kuris galėtų lengviau atsikvėpti dėl mažesnės mokestinės naštos valstybei.
„Toks diferencijavimas labai padėtų smulkiosioms transporto įmonės, kur dirba iki 9 darbuotojų, mažosioms, kur dirba iki 49 darbuotojų, ir vidutinėms, kur dirba iki 249 darbuotojų. Bent jau laikinai tai palengvintų ekonominę situaciją ir visam transporto sektoriui, nes būtent šie rinkos dalyviai sudaro absoliučią daugumą – net 90 procentų – šio sektoriaus“, – sako Z. Buivydas.
Koeficiento sistema, kaip ir bet kuri kita mokestinė našta, labiausiai paliečia smulkiuosius, mažuosius ir vidutinius vežėjus, kurių ekonominė situacija – vis sudėtingesnė ir daugelis jų gyvena išlikimo nuotaikomis.
„Pavyzdžiui, patys mažiausi rinkos dalyviai dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur dirba tėvas, sūnus, dukra ar marti. Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tokios pat problemos ir šiek tiek didesniems vežėjams – bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina jų sudėtingą ekonominę situaciją“, – sako Z. Buivydas.
Deja, pasak jo, siūlymų diferencijuoti dabartinę koeficiento sistemą negirdi nei Vyriausybė, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir kol kas nenumato jokių palengvinimų transporto verslui, kurie leistų bent dalinai sušvelninti įtampą.
Vežėjų vertinimu, tokia koeficiento sistema – neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos, ir turėtų būti peržiūrėta.
Koeficientas – tik Lietuvoje
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama šalies minimali mėnesio alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną.
Dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
„Visgi svarbu yra tai, kad Lietuva iki šiol yra vienintelė valstybė Europoje, o gal ir pasaulyje, kuri taiko komandiruojamiems darbuotojams koeficiento sistemą. Įvertinus transporto įmonių darbo specifiką ir tai, kad vairuotojai nuolat būna komandiruotėse, įsijungia ir apmokestinimo sistema koeficientu, kuri ženkliai augina išlaidas verslui. Jokioje kitoje šalyje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur. Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sako V. Bučinskas.
Tos šalys, kurios netaiko transporto sektoriui tokių mokestinių priemonių, laimi kur kas daugiau nei Lietuva, kurioje pastaruoju metu ribojimų ir veiklos apsunkinimų tik daugėja. Dėl to vis daugiau transporto įmonių veiklas nusprendžia tęsti svetur, o smulkieji, mažieji ir vidutiniai rinkos dalyviai, likę Lietuvoje, susiduria su vis didesniais ekonominiais sunkumais.
Daugiau vairuotojams, mažiau – valstybei
Pasak asociacijos viceprezidento V. Bučinsko, koeficiento dydis tiesiogiai susijęs su tuo, kad dėl jo nukenčia vairuotojai, o išlošia valstybė – kuo didesnis koeficientas taikomas, tuo didesnius mokesčius valstybei turi sumokėti įmonė už darbo vietas.
„Vadinasi, jei Lietuvoje koeficientas būtų diferencijuojamas ir vidutinėms, mažoms bei smulkioms įmonėms taikomas mažesnis arba išvis netaikomas, jos galėtų vairuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Verslas nori mokėti dar didesnius atlyginimus vairuotojams nei dabartinis vidurkis 2000-2500 eurų į rankas, o tai padaryti galima sumažinus administracinę naštą verslui, per mokamus mokesčius valstybei“, – sako V. Bučinskas.
V. Bučinskas įsitikinęs: diferencijuojant koeficientą laimėtų visi – ir vairuotojai, kurie uždirbtų dar daugiau, ir smulkieji verslai, kurie lengviau atsikvėptų, ir valstybė, kuri paremtų smulkųjį ir vidutinį verslą.
„Jei sprendimus priminėtų verslas, jis į tai pažvelgtų kūrybiškai. Taip padaryti galėtų ir Finansų ministerija, kuri galėtų dalį verslo valstybei sumokamų išlaidų padengti, pavyzdžiui, skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis. Galbūt, pavyzdžiui, kompensuoti dalį išlaidų smulkiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams, padengiant bent dalį jų patiriamų išlaidų dėl dabartinio koeficiento“, – sako V. Bučinskas.
Jei verslas matytų bent jau Vyriausybės pastangas ir norą kalbėtis, situacija būtų kur kas paprastesnė ir aiškesnė, įsitikinęs jis.
Lenkijoje – be koeficiento
Kaimyninėje Lenkijoje įsikūrusios įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktorius Kazimiras Narkevičius neslepia, kad viena iš priežasčių perkelti veiklą iš Lietuvos į šią šalį buvo kur kas palankesnė aplinka transporto verslui.
„Lenkijoje – patraukli transporto priemonių draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Netaikoma ir koeficiento sistema, o tai leidžia ne tik pasiūlyti, bet ir mokėti didesnes algas vilkikų vairuotojams, nei dirbant Lietuvoje“, – sako K. Narkevičius.
Jo skaičiavimais, skirtumas dėl Lietuvoje taikomo koeficiento mokesčiuose 1 vairuotojui yra apie 100-120 eurų, lyginanti su mokestine našta Lenkijoje.
„Žinoma, yra šiokia tokia paklaida dėl zloto kurso. Darbo užmokestį tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje taikome vienodą, skirtumas tik tas, kad dėl skirtumo išlaidose Lietuviškai įmonei yra sunkiau tvarkytis su finansais ir išgyventi. Žinoma, kažkada ir toliau brangstantys draudimai, mokesčiai nusibos ir galbūt bus priimtas sprendimas galutinai visą įmonę perkelti į Lenkiją“, – sako K. Narkevičius.
Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, Jei Lietuvoje būtų diferencijuojamas koeficientas pagal transporto įmonių dydžius ir mažiesiems, smulkiesiems bei vidutiniams rinkos dalyviams jis būtų netaikomas, kiekvienam vairuotojui prie algos vidutiniškai būtų galima pridėti po kelis šimtus eurų. Kitaip tariant, tiek mažiau būtų sumokama valstybei, o pridedama vairuotojams.
