„Pagrindinės sumažėjusios gamybos priežastys – pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, kuri užtikrina pigesnę importuojamą elektrą, o elektros poreikis vasarį mažėjo“, - pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.
Pasak pranešimo, vasarį šalies elektrinės pagamino 218,9 gigavatvalandėa (GWh) elektros - 12,6 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį. Gamyba vėjo jėgainėse išaugo 21 proc. iki 93 GWh - tai sudarė 42 proc. visos pagamintos energijos, o hidroelektrinėse - 18 proc. iki 96 GWh (44 proc.).
Šylant orams, didžiosios Lietuvos šiluminės elektrinės pagamino 23 GWh (10,5 proc. visos gamybos) - beveik perpus mažiau nei sausį, pramonės įmonės - 7 GWh (3 proc.).
Per mėnesį Lietuvoje suvartota 811,5 GWh elektros - 15,4 proc. mažiau nei sausį, bet 3,4 proc. daugia nei 2015 metų vasarį. „Litgrid“ teigimu, elektros paklausa mažėjo dėl atšilusių orų ir ilgesnio šviesaus paros meto.
Vasarį į Lietuvą importuota 75 proc. suvartotos elektros - 13 proc. mažiau nei sausį. Elektros importas iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos šalių mažėjo 13 proc., o iš Rusijos – beveik nesikeitė. Bandomuoju režimu pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai, srautas per jungtį sudarė beveik ketvirtadalį viso importo. Be to, keitėsi elektros srautų kryptis per „LitPol Link“ - elektra pradėjo tekėti iš Lietuvos į Lenkiją.
