Paprašyti apibudinti nacionalinį charakterį Mauricijaus gyventojai vadina save išradingais ir atspariais. Šaliai ne kartą teko keisti savo pasirinktą ekonomikos kryptį ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Šalies istorijos pradžioje salos gyventojai aprūpindavo atsargomis pro šalį keliaujančių laivų įgūlas. XVII a. salą kolonizavo olandai ir netruko pasisavintį pagrindinį salos išteklių – juodmedžio giraites. Iškirtus miškus išnyko šalies nacionalinis pauktšis – dodo, kuris iki šiol yra vaizduojamas ant valstybės herbo.
Ilgainiui olandų laivai apleido Maurcijų ir ėmė pildyti atsargas Keiptaune. Mauricijui teko ieškoti naujo pajamų šaltinio. Juo tapo cukranendrių plantacijos, kuriose dirbo vergai iš Afrikos ir Madagaskaro. Panaikinus vergovę plantacijas aptarnaudavo darbininkai iš Indijos.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje britų valdomas Mauricijus pradėjo siekti nepriklausomybės. Tuo metu tankiai apgyvendintos salos (vos 2 tūkst. kvadratinių kilometrų saloje gyvena beveik 1,3 mln. žmonių) ekonominės perspektyvos buvo piešiamos tamsiomis spalvomis. Sala yra nutolusi nuo pasaulio rinkų, gyventojus nuolatos kamuoja ciklonai. Ekonomika buvo paremta vien tik cukraus gamyba
Vis dėlto Mauricijus įrodė, kad ekonomistai klydo. Valdžia drauge su žemvaldžiais ėmė derinti singapūrietiško stiliaus valstybinį planavimą su cukraus baronų kapitalizmu ir diversifikuoti ekonomiką. Netrukus buvo suformuotos kelios ūkio šakos. Aštuntajame dešimtmetyje gimė tekstilės pramonė, o devintajame suklestėjo turizmas.
Per pastarąjį dešimtmetį Mauricijus sugebėjo atgimti dar kartą. Šalies politikai sudarė dvišalius mokestinius susitarimus su maždaug trim tuzinais valstybių. Pagrindinė iš jų – Indija bei daugelis Afrikos valstybių. Mauricijus tapo viso regiono ofšorinių bendrovių traukos centru. Šiandien ši veiklos sritis sukuria 5 proc. BVP.
Žemi mokesčiai, rami politinė padėtis ir išvystyta finansų infrastruktūra pritraukė rizikos fondų valdytojus ir kitus investuotojus. Šios sėkmės įrodymas sostinėje, Portluise, išdygęs „Cyber City“ verslo biurų kvartalas.
Neseniai dalis šalies cukranendrių laukų buvo užpilti cementu. Ant jo išdygo prekybos centrai ir prabangios vilos, kuriose ilsisi turtingi užsieniečiai.
Užsienio investuotojus vilioja tai, kad lyginant su kitomis Afrikos regiono valstybėmis Mauricijus pirmauja kone visose pozityviose srityse: geros verslo sąlygos, aukšta BVP dalis tenkanti vienam gyventojui ir išvystyta bei stabili demokratija.
Šiandienos Mauricijaus gyventojai – tai indų, kreolų, kiniečių ir europiečių palikuonys, kurie tarpusavyje gyvena kur kas ramiau ir taikiau nei likusių Afrikos šalių gyventojai. Iš dalies tokią padėtį lėmė tai, kad nė viena etninė grupė neturi pretenzijų į vietinių gyventojų statusą. Iki kolonizacijos ši sala buvo negyvenama.
Diversifikuotas šalies ūkis leido išvengti skaudžių padarinių pasaulinės bankų krizės metu. Dėl tos paties priežasties šalies ekonomika atsilaikė ir euro zonoje siaučiant sunkmečiui, nors beveik du trečdaliai užsienio investicijų ir turistų srautų pasiekia Mauricijų iš Senojo žemyno. Krizės metais Mauricijaus ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 4 proc. Manoma, kad šiemet BVP augimo sparta susitrauks iki 3,5 proc.
„Mes esame itin priklausomi nuo Europos, nepaisant to manome, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3,5 proc., tai reiškia, kad sugebame tvarkyti savo reikalus“, – sako Mauricijaus finansų ministras Xavieras-Lucas Duvalis.
Nepaisant pasitikinčio valstybės atstovų tono šalies gyventojų tarpe auga nerimas. Piliečiai baiminasi, kad šį kartą šalis nebesugėbės prisitaikyti prie sparčiai beiskeičiančių pasaulinės ekonomikos tendencijų ir visuotinė harmonija ims birėti.
„Mauricijaus sėkmė išseko“, – teigia parlamento narys ir opozicijos atstovas finansų klausimais Kee Chongas Li.
Turistų srautai ėmė sekti, ekonominio pakilimo laikais išdygę viešbučiai šiandien stovi pustuščiai. Mauricijus nespėjo europiečių turistų pakeisti poilsio ieškotojais iš Kinijos. Kinijos turistus kiek anksčiau pasiglemžė kaimyniniai Maldyvai ir Seišeliai. Iki šiol Mauricijus buvo laikomas prestižine poilsio vieta, tačiau prasidėjus turizmo krizei viešbučiai ėmė taikyti milžiniškas nuolaidas, todėl kilo grėsmė prarasti elitinio kurorto statusą.
Kenčia ir tarptautinio verslo sektorius. Neseniai Indija dėl lėtėjančio ekonomikos augimo panoro peržiūrėti trijų dešimtmečių senumo dvišalę mokestinių lengvatų sutartį ir susigrąžinti prarastas pajamas.
Navino Ramgoolamo vyriausybei nuo 2008 metų teko tris kartus įskišti ir valstybiniu lygiu skatinti ekonomiką. Neseniai vyriausybė padvigubino fondo, atsakingo už klupčiojančių ūkio sektorių stimuliavimą, lėšas.
Nedarbo lygis šalyje siekia 8 proc., tačiau jaunimo tarpe nedarbas matuojamas dviženkliais skaičiais. Jeigu padėtis nepagerės šie skaičiai ims didėti.
Kai kurie ekspertai mano, kad didžiausia klūtis tolimesniam klestėjimui - kai kurie struktūrniai konkurencingumo rodikliai. Politikams siūloma reformuoti socialinės apsaugos ir švietimo sistemas.
„Socialinės apsaugos sistema tampa pernelyg brangi ir mažėjant mokesčių mokėtojų skaičiui šalis bus nebepajėgi įgyvendinti esamus įsipareigojimus“, – teigia Mauricijaus banko vadovas Rundheersingas Bheenickas.
Viešoje kalbose politikai vis dar bijo užsiminti apie taupymą socialinių paslaugų sąskaita, tačiau privatus verslas jau ėmė keistis ir ruoštis sunkesniems laikams.
Pagrindinis šalies ekonomikos ramstis – cukranendrių plantacijos. Žemdirbiai nutarė atsisakyti cukraus gamybos ir pridėtinės vertės kūrimo grandinėje žengti į aukštesnį lygmenį. Nuo šiol Mauricijus eksportuos ne cukrų, bet etanolį.
Tekstilės bendrovės pasiryžo savo intelektinės nuosavybės žinias pritaikyti pigesnės darbo jėgos šalyse ir plečia gamybą tokiose valstybėse kaip Madagaskaras, Indija bei Bangladešas.
Turzimo sektoriuje viešbučių savininkai ėmė glaudžiau bendradarbiauti su nuostolingai veikiančiu nacionaliniu vežėju „Air Mauritius“. Tikimasi, kad šio bendradarbiavimo dėka pavyks privilioti turistų srautus iš Kinijos.
Ofšorinių bendrovių verslas nukraujavo po Indijos verslo atstovų pasitraukimo, tačiau Mauricijus ieško naujų bendrovių Afrikos žemyne.
„Nebūna amžinų krizių, turime prisitaikyti ir pakilti iš naujo“, – sako šalies centrinio banko vadovas.
