Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad arenoje rungtynes stebėjęs V. Matijošaitis buvo itin ttriukšmingai sutiktas sirgalių, kurie jam skandavo „Krabas yra rusų kekšė“.
Kauno miesto meras reaguodamas į šią situaciją teigė, kad nesileis įžeidinėjamas. Praėjus keletui dienų V. Matijošaitis vėl pakomentavo situaciją ir kreipimąsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento.
Jis taip pat pridūrė, kad pirmadienį į teisėsaugą kreipėsi ne jis, tačiau patikino, kad trečiadienį pats kreipėsi į pareigūnus ir prašė įvertinti penktadienio įvykius, „nes patyčioms ir chamizmui mūsų mieste neturi būti jokios tolerancijos“.
Vakar krepšinio komandos fanai vėl patraukė visų dėmesį iškeltu užrašu: „Jautiesi caras, nors esi tik krabas“.
Apie šią situaciją ir jos reikšmę visuomenei sutiko pakomentuoti psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis. Jis atskleidė, kad incidentas iškėlė esminį klausimą – kokios yra mūsų politinio elgesio ribos?
Vietos pasirinkimas
Pradėjus su specialistu kalbėtis apie situaciją, G. Navaitis pritarė, kad tai – politikui nemalonus incidentas. Paklaustas apie tai, kodėl yra taip stipriai reaguojama į įvykį, jis tikino, kad viena iš priežasčių – skanduočių vieta.
Iš pradžių pašnekovas ragino atkreipti dėmesį į Seime sutinkamus pasisakymus. Pasak jo, šie – ne ką mažiau šiurkštūs už arenoje išgirstas skanduotes.
Taip pat G. Navaitis ragino atsižvelgti ir į rengiamus mitingus prie Seimo, kuriuos paanalizavus taip pat galima atrasti šiurkštaus elgesio požymių – įžeidžiančius plakatus ar netgi demonstruojamas kartuves.
„Iš esamos situacijos kyla labai įdomus klausimas – ar politiniams pasisakymams, lozungams, kurie ne visiems patinka, yra tam tinkamos vietos? Pasakysiu supaprastintai – ar politikų iškeikimui yra sukurtos specialios tam skirtos vietos?
Gal tada reiktų kažkokius ženklus kabinti – vieta, kurioje galite nevaržomai sakyti, ką galvojate apie politiką? Šie klausimai skamba pakankamai humoristiškai.
Galbūt to nereikėtų apibrėžti įstatymiškai, bet mes jaučiame, kad yra vietos, kuriose panašus elgesys yra netinkamas, nes turbūt sutiktumėme, kad jeigu politikas ateitų kartu su šeima į kavinę, ten pasisakyti prieš jį nederėtų. Kitas atvejis, jeigu jis ateitų į sekmadienines mišias bažnyčioje – tai turbūt irgi nėra ta vieta, kurioje reikėtų diskutuoti apie politiką“, – aiškino G. Navaitis.
Pasak pašnekovo, sprendimas mėginti įstatymiškai apibrėžti vietas, kuriose panašios skanduotės būtų leidžiamos, o kuriose ne, taptų komiškas.
Anot jo, visa tai susiję su visuomenės narių vidine kultūra, kuri nubrėžia tam tikras ribas, kurios rodo, kokiose vietose toks elgesys yra leistinas, o kuriose – ne.
Metaforų neapibrėžtumas
Dar vienas aspektas, kurį pokalbio metu palietė psichologas, – netiesioginės kalbos reikšmė ir jos interpretavimo subtilybės.
Pasak jo, metaforos ir netiesioginė kalba yra labai problemiškos ir komplikuotos temos, mat viskas priklauso nuo to, kaip mes jas interpretuojame, o visi tai darome skirtingai.
„Mes šioje situacijoje turime dar vieną labai įdomų klausimą – apie netiesioginę, metaforinę kalbą. Žodis „krabas“ – kodėl kažkas turėtų dėl jo jaudintis? Apie ką iš tikrųjų mes kalbame? Ar tai – jūrų gyvūnas, ar tai kažkas kito? Bandyti riboti metaforinę kalbą yra labai problemiškas pasirinkimas.
Skanduotėse taip pat vartojamas žodis „kekšė“, kuris nėra necenzūrinis žodis. Vadinasi, ir šiuo aspektu matome, kad tai yra įvykis, padedantis mums suvokti priimtino elgesio ribas“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, mėginti sukontroliuoti vartojamos leksikos niuansus – sudėtinga. „Visko į taisykles ir ribojimus sudėlioti nepavyks. Manau, kad šiuo atveju tema yra pernelyg išpūsta“, – pridėjo G. Navaitis.
Padeda nustatyti priimtino elgesio ribas
Taip pat pokalbio metu G. Navaitis pasakojo apie šio įvykio reikšmę visuomenei. Psichologo teigimu, didelės reikšmės šis įvykis visuomenei neturi.
Psichologo teigimu, šiuo metu pasaulyje apstu kitų rūpesčių, kurie veikia visuomenę kur kas labiau: „Jeigu tebūtų šis vienas rūpestėlis, tai mūsų visuomenė būtų labai laiminga.“
Pašnekovas, norėdamas palyginti šio įvykio svarbą, pasidalijo anekdotu. Pasak jo, šis iliustruoja abiejų įvykių reikšmę:
„Pasakysiu jums vieną istorinį anekdotą, kuris parodo, kaip yra sureikšminami įvykiai: Viduramžiais Anglijos aristokratas, lenkdamasis pabučiuoti karalienei ranką, pagadino orą. Jis susinervino ir išvažiavo iš rūmų, o pakartotinai ten apsilankė tik po septynių metų.
Karalienė jam pasakė: „Ko jūs taip susirūpinote? Visi jau seniai pamiršo, kad jūs pagadinote orą.“
Anot G. Navaičio, niekam nekyla abejonių, kad politiko profesijos pasirinkimas neapsieina be kritikos ir susidūrimų su įvairiais nemaloniais visuomenės pasisakymais.
Jis teigė, kad visuomenės nariai patys pasirenka formą tiek palaikymo, tiek nepritarimo politikui išreiškimui.
„Mes galime atsisukti į Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose kandidatai į prezidentus išvadina vienas kitą įvairiausiais žodžiais.
Manau, kad bet kuri demokratinė visuomenė besikeisdama nustatinėja priimtino elgesio ribas. Tad, šiuo atveju, tai mums yra postūmis padiskutuoti, kas yra priimtina, o kas yra nepriimtina“, – baigė pokalbį psichologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
