Apie įvykį mokiniai vardu Romanas ir Liusia kalbėjo baugščiai, iki šiol negalėdami patikėti, kad viskas baigėsi.
„Vyko 4 pamoka, paprasčiausiai užėjo ir šovė tiesiai į mūsų geografijos mokytoją, – pasakojo Liusia. – Jis buvo apsivilkęs ilgus moteriškus kailinius, rankose laikė du šautuvus, su savimi turėjo dvi dėžutes šovinių.“
„Jis pasakojo, kaip iki to prisigyveno, kalbėjo, kad nori sužinoti, ar yra gyvenimas po mirties, ir atėjo čia pašaudyti prieš žūdamas“, – pridūrė Romanas.
„Iš akių matėsi, kad jis labai bijo, – tęsė pasakojimą Liusia. – Jokių konfliktų su mokytojais ar klasės draugais jis neturėjo. Nebuvo jokių įvykių, galėjusių tai išprovokuoti.“
Pasak merginos, iššauta buvo triskart. Pirmus du sykius – mokytojui į krūtinę, trečiąjį, „kontrolinį“, – į galvą.
„Vėliau jis pradėjo kalbėtis su kažkuo telefonu, paaiškėjo, kad tai tėvas, – pasakoja Liusia. – Jis įtikino jį pasiduoti, faktiškai išgelbėjo mūsų gyvybes. Tėvas atėjo į klasę ir pakalbėjo su juo.“
Dabar vaikai jaučiasi geriau, po pokalbių su policija ir psichologais daugelis jų jau grįžta namo.
Nei Romanas, nei Liusia nežinojo, iš kur Sergejus gavo ginklus, tik mano, kad šautuvai priklauso jo tėvui.
„Man pasakojo (Sergejus – red. past.), dalinosi savo laimėjimais šaudykloje, – pasakojo Romanas. – Buvo kalbama, kad jam neblogai sekasi. Jį mokė tėvas.“
