Susisiekimo ministras Rokas Masiulis apie „Via Baltica“ išmanizavimo galimybę praėjusią savaitę kalbėjo su Latvijos transporto ministru.
„Agitavome, kad reikia mums kartu investuoti į išmanų „Via Baltica“ kelią, kad, pavyzdžiui, važiuodamas keliu galėtum gauti informaciją, kas vyksta tame kelyje: apie spūstis, avarijas, poilsio vietas, 5G technologiją vystyti prie „Via Balticos“, kas leistų autonominius automobilius per sieną vesti (...) Kad „Via Baltica“ darytume smart „Via Baltica“. Su lenkais jau sutarėme, kad būtų smart „Via Baltica“, – BNS sakė R. Masiulis.
Jis teigė, kad toks projektas būtų finansuojamas tiek valstybės, tiek privačių įmonių lėšomis.
Pirmoji Lietuvoje 5G ryšį įdiegusi telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ teigia, jog apie konkrečius projektus, įskaitant ir „Via Baltica“, kol kas nėra kalbama.
„Vilniuje veikiantis nekomercinis 5G ryšys yra tik pirmas realus žingsnis į naujos kartos ryšio erą, kurioje tikrai vyks daug pokyčių, įskaitant logistiką ir autonominius automobilius. Didelė ryšio sparta ir talpa, mažas vėlinimas yra kaip tik tos savybės, kurios skatins inovacijas. Tačiau kalbos apie konkrečius projektus, tokius, kaip „Via Baltica“ kelią, dar nebuvo“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Technologijų ekspertas Gytis Cibulskis sako, kad kelių infrastruktūrai spartesnis ryšys suteiks didesnių galimybių, kurioms neužtenka 4G technologijos.
„Manyčiau, kad ateityje automobiliai tarpusavyje ryšį palaikys būtent per 5G tinklą, vienas kitą perspės apie pavojų kelyje, jeigu kalbame apie autonominius automobilius (...) Viskas priklausys nuo to, kokia sparta vystysis 5G diegimas – prognozuojama, kad turbūt jau 2020 metais bus pradėta rimčiau diegti, eksploatuoti. Automobilių pramonė bus viena iš tų, kurios pirmiausiai pasinaudos šiomis technologijomis“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) E. mokymosi technologijų centro vadovas G. Cibulskis.
Pasak „Telia Lietuvos“, vis dėlto kalbėti apie 5G ryšiu paremtus išmaniuosius kelius dar ankstoka.
„Artimiausius keletą metų 5G technologijos diegimas pirmiausiai bus susijęs su konkrečiais verslo projektais, gamybos ir kitų procesų nuotoliniu valdymu, daiktų internetu, taip pat – ypač tankiai apgyvendintų vietovių padengimu. O tokie projektai, kaip atskirų kelių padengimas 5G ryšio technologija yra gerokai tolesnės ateities perspektyvoje, apie kurią šiandien kalbėti dar anksti“, – aiškino „Telia Lietuvos“ atstovas A. Stasiulaitis.
„Via Baltica“ kelyje, kur krovininių automobilių dalis sudaro apie trečdalį viso eismo, dažnai įvyksta avarijų.
„Via Baltica“ transporto koridorius sutampa su tarptautinio greitkelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Kelias eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija, jis įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.
