Praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lietuvos pasienyje nustatyta apsauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Jei jie nebus įgyvendinti, kiaules teks išskersti.
Už tai numatyta skirti kompensacijas, kurios pagal preliminarius skaičiavimus būtų iki 10 mln. Lt. Maždaug trečdalį sumos sutinka atlyginti Europos Komisija, visoms Lietuvos taikomoms maro kontrolės bei prevencijos priemonėms paremti numačiusi tik 1,454 mln. eurų (apie 5 mln. Lt). Stambesni šalies kiaulių augintojai perspėja, kad tiek Lietuvos, tiek Briuselio valdžia, taupydama lėšas apsaugai nuo maro, gali sulaukti nepalyginamai didesnių nuostolių.
Vėluojama priimti sprendimus
Į afrikinio kiaulių maro apsaugos zoną patenka Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos, Visagino ir Zarasų teritorijos, nuo pasienio su Baltarusija nutolusios maždaug 10 km atstumu. Visiems kiaulių augintojams susitvarkyti leista iki gruodžio 1 d. „Tik dabar nustatoma buferinė zona, nors kiaulių pasienyje esančiuose kiemuose jau turėjo nelikti nė kvapo. Juk situacija tikrai grėsminga: jei užkratas patektų į mūsų teritoriją, kentėtų visa ES“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, veislininkystės bendrovės „Norsvin Lietuva“ direktorius Jonas Žultauskas.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, apie buferinę zoną buvo kalbama iškart po oficialaus pranešimo apie šią ligą. Tarnybos vadovas Jonas Milius birželio 26 d. išleido įsakymą, kuriuo nurodyta pasienio kiaulių ūkiuose sugriežtinti biologinės saugos priemonių kontrolę. „Tačiau tik spalio 10 d. išėjo Europos Komisijos sprendimas, leidžiantis mums mokėti kompensacijas tiems apsaugos zonoje esantiems gyventojams, kurie atsisakys laikyti kiaules“, – aiškino M.Masiulis. Jis pabrėžė, kad tai, jog ES iki trečdalio sutiko paremti išlaidas, patirtas dėl apsauginės zonos pasienio regionuose nustatymo, yra nemažas laimėjimas. Šioms reikmėms Lietuva gali pasinaudoti 600 tūkst. eurų (2,07 mln. Lt) parama. Tačiau norint ją gauti reikės išleisti tris kartus daugiau lėšų, nes kompensuojamos patirtos išlaidos.
Reikalaus saugos
VMVT tarnybos atstovai nurodė, kad apsauginėje zonoje yra apie 10 tūkst. kiaulių. Daugiausia jų (iki 9 tūkst.) yra dviejuose stambesniuose ūkiuose, dar viename ūkyje yra apie 300 kiaulių, o pavienių gyventojų tvartuose kriuksi vidutiniškai po 3–5 riestauodeges.
VMVT ir Žemės ūkio ministerijos atstovai tikino, kad žmonių niekas nevers skersti kiaulių, tačiau patys suabejojo, ar visi kiaulių laikytojai užtikrins gyvulių saugą. Nesvarbu, viena kiaulė ar tūkstančiai kiaulių yra tvarte, privaloma visą teritoriją, kur laikomos kiaulės, atskirti fiziniu barjeru, pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios būtų naudojamos kaskart įeinat ar įvažiuojant į šią teritoriją ir kt. VMVT specialistai priminė, kad kiaulių augintojai bent minimalių saugos reikalavimų privalo laikytis jau nuo 2011 m.
Sukontroliuos kiekvieną tvartą?
Į afrikinio kiaulių maro apsauginę zoną patenkančių savivaldybių atstovai įsitikinę, kad bus gyventojų, kurie nenorės skersti savo augintinių iki nurodyto termino. „Žmonės priešinasi tam, ką nurodo valdžia. O ar bus kompensacijų, kol kas nežinome“, – sakė Švenčionių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas Marma. Anot jo, stambių augintojų rajone nėra, vienas kitas laiko iki 5 ar 10 kiaulių, o daugiausia augintojų turi po kelias kiaules. „Sugriežtinti reikalavimai smulkiam ūkiui bus neįveikiami, tad jie turės skersti kiaules. Tik ar kiekvieną tvartą aplankysi ir sukontroliuosi?“ – abejones išsakė A.Marma.
Kompensacijos paskatins gyventojus greičiau nei jie planavo paskersti vieną kitą riestauodegę. Tačiau tie, kurie parduodavo gyvulius ir papildydavo savo pajamas, turės didesnių nuostolių. Jie negalės kiaulių laikyti metus ar ilgiau. „Žmonės nori natūraliai išaugintos kiaulienos, todėl ne vienas kaimo gyventojas išaugina kiaulę ne tik sau, bet ir giminėms, kaimynams ar pažįstamiems. Jiems nepatiks, jei to negalės daryti“, – samprotavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovas.
Grėsmė visai ES
Prie Lietuvos priartėjusi itin pavojinga gyvūnų virusinė liga pavojinga ne tik mūsų šaliai, bet ir visai ES. Jei maras kirstų sieną, ES šalys, kasdien eksportuojančios kiaulienos produktų už kone 50 mln. Lt, neišvengtų problemų. Dar prieš keletą metų Europos rizikos vertinimo instituto mokslininkai perspėjo, kad Rusijoje nesuvaldomai plintantis afrikinis kiaulių maras per Baltarusiją išplis į Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. O per Ukrainą jis gali išplisti į Vengriją, Austriją.
Tokios mokslininkų prognozės turėtų kaip šaltas dušas paveikti politikus. Tačiau susidaro įspūdis, kad valdžia pusiau užmerktomis akimis žiūri į šią problemą. „Visų grėsmių negalima 100 proc. suvaldyti. Bet pasistengti galima būtų labiau. Tarnyba rodo pastangas, tačiau valdžia maro prevencijos priemonėms nenori skirti pakankamai pinigų. Nemanoma, kad jei tektų likviduoti maro židinius, būtų prarasta nepalyginamai daugiau lėšų. O kiek netektume dėl uždaryto eksporto?! Tai paveiktų ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ekonomiką. Rusija, Kinija, į kurias eksportuojama daug kiaulienos, turėtų pretekstą uždaryti sienas“, – samprotavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Šernus baido kvapais
Baltarusijoje nustatyta, kad afrikiniu kiaulių maru yra užsikrėtę šernai. Todėl šis itin pavojingas virusas labai pavojingas ir Lietuvos šernų populiacijai, ir kiaulininkystės ūkiui. Šernams paso ir vizos nereikia, tad jie migruodami pavojingą virusą gali atnešti į Lietuvos teritoriją. Kiaulių augintojai siūlė nedelsiant pasienyje tverti tvorą, tačiau valdžiai tokios investicijos (paskaičiuota, kad reikėtų apie 34,5 mln. Lt) atrodo neįkandamos.
Anot M.Masiulio, kaip alternatyva tvorai pasirinktas repelentų, kurie specifiniais kvapais turėtų atbaidyti migruojančius šernus, naudojimas pasienyje. Jų efektyvumas – 40–60 proc. „Mes išbandome tokius repelentus, kurie, kaip nurodo gamintojas, veiksmingi išlieka 4–6 mėnesių. Pirmieji ES taikome tokią prevencinę priemonę, sunku įvertinti, koks bus jos efektyvumas“, – pastebėjo VMVT atstovas ir pridūrė, kad pusė repelentams įsigyti ir išdėstyti reikalingų išlaidų bus kofinansuojama ES lėšomis.
Daugiausia paramos (738 tūkst. eurų) Europos Komisija numačiusi skirti valymo bei dezinfekcijos priemonėms ir įrengimams įsigyti. Pasak M.Masiulio, pasienyje jau rengiamasi montuoti šildomus dezinfekcijos barjerus ir mobilius įrenginius, kurie leis atlikti dezinfekciją esant 25 laipsniams šalčio. VMVT atstovas teigė, kad aktyviai stebima, ar kiaulės ir šernai neužsikrėtę afrikiniu kiaulių maru. Ištirta 4 400 kiaulių ir 2 000 sumedžiotų šernų mėginių. Nė viename iš jų ligos sukėlėjų nerasta.
Išnyko smulkūs ūkiai
Afrikinio kiaulių maro virusas yra labai gyvybingas. Šalys, kuriose šis gyvūnams itin pavojingas virusas buvo išplitęs, turėjo ilgalaikių pasekmių. Dėl šios ligos kai kuriose valstybėse kiaulininkystė buvo visiškai išnaikinta. O štai Ispanijoje po afrikinio kiaulių maro protrūkių išnyko smulkūs kiaulių ūkiai.
„Ispanija ilgai negalėjo atsikratyti šios ligos pasekmių. Tik ES pagrasinus griežtomis sankcijomis, visi kiaulių augintojai buvo priversti laikytis biologinės saugos reikalavimų. Smulkūs ūkiai to nepakėlė ir išnyko. Dabar čia klesti stambios fermos, o šios šalies kiaulininkystės ūkis yra vienas stipriausių Bendrijoje“, – sakė A.Baravykas. Dabar ES vienintelis afrikinio kiaulių maro židinys yra Italijos Sardinijos saloje. Šioje teritorijoje daug smulkių šeimos ūkių, kurie nesuinteresuoti naikinti kiaules. O valdžia, matyt, negali priversti jų tai padaryti.
Nevers naikinti kiaulių
Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius
Verčiamės iš tiek lėšų, kiek turime. Kiek reikės kompensacijų dėl nustatytos pasienio apsaugos zonos ir kaip bus atlyginama gyventojams, kurie atsisakys kiaulių, kol kas dar nenuspręsta. Kita vertus, niekas nevers naikinti kiaulių. Bus reikalaujama laikytis gyvūnų saugos. Jei gyventojai jų laikysis, galės ir toliau auginti kiaules. Jei ne, už kiaulių skerdimą numatomos kompensacijos. Metodika, kaip tai bus daroma, dabar kuriama. Mes norėtume ne tik atlyginti už skerdimą, bet ir finansiškai paskatinti įsigyti kitos rūšies gyvulių, nes dar kiek laiko tos zonos gyventojai negalės laikyti kiaulių. Tačiau Europos Komisija sako, kad galima kompensuoti tik patirtus tiesioginius nuostolius.
