Šio muitų karo ir platesnio jo eskalavimo finansų rinkos bijojo jau daugiau nei pusę metų, tačiau pasiekus didžiausias iki šiol apimtis reakcijos praktiškai nebuvo. Žmonės, kurie įvykius vertina rizikuodami savo pinigais, juos investuodami arba atitraukdami iš rinkų, šiandien visiškai nesureikšmino muitų atsiradimo. Tai ganėtinai stebina, nes „audros“ bijojo ilgai, o jai atėjus visis dirbo savo darbus toliau. Pagrindiniai akcijų indeksai nuo Azijos iki JAV demonstruoja žalią augimo tendenciją. Europoje, rugsėjo 18 dieną, verslų kainos nuo Vokietijos iki Britanijos kilo apie 0,5 proc., tarsi nieko nebūtų įvykę.
Netgi VIX indeksas, kuris matuoja investuotojų baimes dėl neapibrėžtumo ateityje, svyravo apie 13 punktų, kas yra ganėtinai arti žemiausių reikšmių paskutiniais metais. Laikoma, kad investuotojai bijo dėl ateities prognozių kai indeksas perkopia 20 punktų. Šis indeksas gan plačiai naudojamas nustatyti investuotojų savijautą. Jei jis šiuo metu sudaro 13 – tai reiškia, kad investuotojai prognozuoja, kad su 68 proc. tikimybe turto kainos po 12 mėnesių gali būti 13 proc. didesnės arba mažesnės. Kitaip sakant, kad per artimiausią mėnesį tikimasi vos kiek daugiau nei 1 proc. svyravimo į vieną ar kitą pusę (13/12=1,08 proc.). Kokie tolimesni scenarijai ir kodėl vis tik rinkos nuvertino JAV prezidento veiksmus nereaguodamos.
Labai tikėtina, kad muitų padidėjimas jau buvo įskaičiuotas į akcijų kainas – kaip pavyzdys, Kinijos akcijų indeksas China Shanghai Composite yra 4 metų žemiausiame taške nuo 2014 metų lapkričio mėnesio. Per slenkančius metus yra sumenkęs kiek daugiau nei 15 proc., tad investuotojai jau įvertino grėsmes.
Taip pat akcijų prekeivius drąsina ir tai, kad pasaulinė ekonomika šias metais gali pademonstruoti 3,9 proc. augimą, kas yra labai didelis skaičius, o įvedami muitai, greičiausiai, perskirstys prekių kelius per artimiausias Kinijos kaimynes – Japoniją ir P. Korėją. Šie muitai gali pasunkinti gyvenimą antrai pasaulinei ekonomikai Kinijai, bet pagerinti artimų šalių augimus.
Žinoma, labai ramiam būti nereikėtų, nes dar laukia Kinijos atsakas į JAV „antausį“. Čia galimi keli variantai arba jų kompozicija. Visų pirma, bus pakelti muitai ir amerikietiškoms prekėms, tačiau efektas bus mažesnis, nes prekybos balansas su JAV yra didesnis prekėms iš Kinijos. Antra, gali būti imtasi valiutos devalvacijos arba vertės mažinimo, ką Kinija tikrai gali ir tokiu būdu amortizuoti muitų įtaką kainoms, mainais aukojant vietos žmonių gerovę.
Jei visa tai įvyktų, finansų sektoriui tai neturėtų būti didelis šokas, nes būtent tokius veiksmus investuotojai jau įskaičiavo į verslų kainas. Problemos kiltų, jei šis konfliktas dar labiau mutuotų į platesnio mąsto veiksmus ir protekcionizmą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad muitai yra didinami palaipsniui, tarsi paliekant atidarytą langą deryboms – tikėtina, kad jos turėtų vykti šiems metams einant į pabaigą ir greitai turėtume pamatyti susitarimus.
Kitas aspektas – kaip tai veiks vartotojus. Šie muitai šokdins bendrą infliacijos lygį JAV ir vartotojams kiniškos prekės taps mažiau patrauklios dėl didėjančios kainos. Taip pat tikėtinas ir vartotojų spaudimas politikams, nes jie tokių žaidimų su jų pinigine nelabai mėgsta. Tuo tarpu lietuvaičiams trumpu periodu šie veiksmai gali netgi šiek tiek padėti, nes kiniškos prekės gali pigti Europoje, jei Kinija imsis valiutos kurso korekcijų. Ilguoju periodu yra rizikų, kad tai gali pristabdyti ekonominį globalų augimą, tačiau tai ne šių metų istorija.
