Sekmadienį ant Kryžių kalno panevėžietis Alvydas Veberis nugriovė Marijos skulptūrą. Jis tikino, kad jo paties 1994 metais pastatyta Marija klaidino tikinčiuosius ir buvo virtusi stabu.
Ant to paties postamento sumontuotos dvi granitinės lentos su dešimčia Dievo įsakymų. Griovėjas sako taisęs savo klaidas, paveldosaugininkai įžvelgia savivalę, o Kryžių kalnas liko be Marijos skulptūros.
Autorius ir griovėjas
Kryžių kalno lankytojai sekmadienį stebėjo, kaip keletas vyrų nugriauna Marijos skulptūrą. Pasiteiravusiems buvo atsakoma, kad Marija yra tik katalikų bažnyčios išsigalvojimas, todėl paminklas yra pašalinamas.
Vietoje kalno simboliu tapusios Marijos skulptūros buvo sumontuotos dvi granitinės lentos su iškaltais dešimčia Dievo įsakymų, paimtų iš Senojo testamento.
Ant postamento esantis užrašas skelbia: „Nesilenk stabams. Nekvailink savęs. Dievą garbink“.
Skulptūrą nugriovė pats jos kūrėjas Alvydas Veberis, labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ vadovas. Jis teigia, kad Marijos skulptūra klaidino tikinčiuosius, todėl buvo nugriauta.
A. Veberis prisipažino esantis šios skulptūros savininkas ir statytojas. Jis priminė, kad po Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo atsilankymo 1993 metais Kryžių kalne kilo gaisras. Tuomet sudegė ne tik daug kryžių, bet ir betoninė Marijos skulptūra.
„Pasiūliau monsinjorui Kleopui Jakaičiui savo lėšomis ir jėgomis atkurti postamentą ir skulptūrą. Man kaip piliečiui buvo gėda, kad pusę metų nesugebame atkurti gaisro nuniokotos kalno vietos. Darbai buvo baigti 1994 metais birželio 2 dieną“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo A. Veberis.
Betono gabalas ar šventenybė?
A. Veberis prisimena, kad jam Marijos skulptūros pastatymas kainavo apie 10 tūkst. litų. Jis pats iš betono ją išliejo, padedamas vieno mėgėjo skulptoriaus.
Dabartinio monumento statyba jam atsiėjo 4 tūkst. litų.
A. Veberio akimis, Marijos skulptūra buvo panaši į giltinę – sugadinta keliais sluoksniais dažų.
„Antra vertus, betono gabalas – ne šventenybė. Biblijoje tikintieji pasmerkti už stabų garbinimą. Galėjau ir negriauti, jei būtų man grąžinę investuotus pinigus“, – sakė panevėžietis, tačiau priminė iš paveldosaugininkų negavęs jokio oficialaus atsakymo į jo raštus.
Skulptūros statytoją žeidė tai, kad tikintieji dėjo pinigus ir raštelius prie Marijos, tikėdamiesi malonių. Atsirado aiškinančių, kad šioje vietoje buvo apsireiškusi Marija.
„Matydamas tokias šėtoniškas užmačias ir ištaisydamas savo klaidą, nugrioviau stabą. Nuo šiol Dievo įsakymai primins, kuo reikia tikėti. Antrame įstatyme nurodoma nesigaminti stabų ir jų negarbinti. Katalikai jį visai panaikino ir prie Marijos skulptūros surengė pagonybės kultą“, – aiškino savo motyvus A. Veberis.
Nugriautų ir Kryžių kalną
A. Veberis, jei būtų jo valia, katalikų bažnyčią paskelbtų už įstatymo ribų, o Kryžių kalne pastatytus kryžius išstumdytų buldozeriu – kaip sovietmečiu darė tuometinė valdžia.
Vyras tikina jau prieš pusantrų metų Šiaulių rajono kultūros paveldo skyriui rašęs raštą dėl Marijos nugriovimo, tačiau atsakymo nesulaukęs.
„Man tuomet žodžiu pareikšta, kad Marija yra “prigijusi“. Tikintieji graudinsis, jei šitas stabas bus nukeltas“, – prisimena A. Veberis.
Skulptūros griovėjas prisipažino esąs krikščionis ir nepriklausantis jokiai konfesijai: „Kristus įvedė tik krikščionybę. Nėra jokio kito tikėjimo.“
A. Veberis sako į Kryžių kalną žiūrintis kaip į Grūto parką – muziejų, kuriame suvežti kadaise garbinti paminklai: „Žmogžudžiams statėme paminklus ir juos garbinome. Sovietai darė teisingą darbą, tik jie neskaitė Biblijos. Jei būtų mano valia, aš tuos kryžius su visais stebuklais padegčiau. Jurgaičių piliakalnio kultūrinė vertė nuo to nesumažėtų. Pastatė aukų dėžutę – pavogė. Dabar statys bažnyčią, kad tos dėžutės nebūtų įmanoma pagrobti. Maldai nereikia jokių bažnyčių.“
Svarbiausia – žodis
Vienuolis brolis Mykolas Letkauskas, gyvenantis Kryžių kalno vienuolyne, anksti ryte ėjo pasivaikščioti ir vietoje skulptūros išvydo kitą monumentą.
Jis girdėjo, kad skulptūrą norėjo nugriauti ją pastatęs asmuo, kuris anksčiau buvo aktyvus katalikų bažnyčios atstovas, o dabar perėjo į protestantišką tikėjimą, kuriame Marija nėra garbinama.
„Žmonės mylėjo tą skulptūrą, tačiau katalikai nėra stabmeldžiai. Marijos skulptūra nėra Marija“, – sakė brolis Mykolas.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis neskuba A. Veberio veiksmų traktuoti kaip chuliganizmo: „Žmogaus vidiniai pasikeitimai neprognozuojami. Mes ne policininkai. Jeigu tai buvo jo nuosavybė ir niekur neregistruota vertybė, tebūnie kaip jam atrodo.“
Vyskupas sako, kad į Marijos skulptūras katalikai žiūri, kaip kiekvienas į savo mamos nuotrauką. Teigė, kad teisinga yra, žiūrint į kryžių, šlovinti Viešpatį, o ne patį dirbinį.
E. Bartulis patikslino, kad Marijos skulptūra ant Kryžių kalno buvo menkos meninės vertės.
Uolusis panevėžietis ne tik griauna, bet ir stato paminklus. Jis prie Kauno marių yra pastatęs paminklą Drąsiaus Kedžio atminimui. Ant postamento užrašė: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo“.
„Tai du skirtingi dalykai, – teisinosi vyras. – Ant Kryžių kalno aš nugrioviau stabą. Prie Kauno marių – esmė yra ne angelo skulptūra, o Dievo žodis, užrašytas ant postamento“.
A. Veberio samarietiška veikla prieš keletą metų buvo sulaukusi teismo nuosprendžio. Dėl aplaidaus jo įkurto fondo buhalterijos tvarkymo teismas skyrė jam 1250 litų baudą
Savivalė
Kryžių kalną prižiūrinčios Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė sako, kad panevėžietis Alvydas Veberis ją telefonu informavo, jog Marija atrodo apgailėtinai, todėl jis ją nuims. Seniūnė sako neturėjusi teisės kažko neleisti, nes seniūnija atsakinga tik už kalno aplinkos priežiūrą. Taip pat su seniūniją reikia derinti didesnių nei dviejų metrų aukščio kryžių statymą.
„Tarybos sprendimuose nėra nurodyta, kad iš Kryžių kalno negali pasiimti savo pastatytų kryžių. Tai greičiau sąžinės reikalas. Sunku su tokiu žmogumi kalbėti... Jis primeta savo įsitikinimus“, – komentavo seniūnė A. Veberio veiksmus.
Sigita Tauterienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja tvirtina, kad tai yra A. Veberio savivalė. Skulptūra buvo Kryžių kalno priklausinys, todėl pažeidimas be jokios abejonės padarytas.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
