Inga Kontrimavičiūtė
Besitrankančiais velniais kadaise garsėjęs Ramygalos g. malūnas rekonstruojamas, tačiau jį prieš porą metų įsigiję verslininkai neslepia, kad senąjį Panevėžį menantis pastatas nors ir bus gražus, tačiau taip ir liks tik vaiduoklis. Malūną atgaivinti norintys verslininkai dėl biurokratinių kliūčių mina ir teismų, ir valstybinių institucijų slenksčius. Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje Rasos Šošič veiksmus imasi vertinti tiesioginio jos darbdavio premjero Algirdo Butkevičiaus pavedimu sudaryta komisija.
„Ministro pirmininko potvarkiu komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudaryta sausio 14-ąją. Ji atsakymą turėtų pateikti per 21 darbo dieną nuo jos sudarymo“, – patvirtino Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnyba.
Premjerui įvertinti Vyriausybės atstovės elgesį rekomendavo Seimo kontrolierius, ištyręs malūno Ramygalos g. šeimininkės bendrovės „Deliuvis“ skundą dėl R. Šošič galimo vengimo atlikti savo pareigas.
Verslininkų negynė
„Deliuvis“ praėjusiais metais net du kartus kreipėsi į Vyriausybės atstovę dėl teritorijų planavimo. Bendrovė 2011-aisiais įsigijo 32 arų sklypą tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvių, kurį 2012 m. Savivaldybė paskelbė saugoma teritorija.
Nors Registrų centras nuosavybės dokumentuose nurodo, kad sklypo paskirtis yra komercinė, verslininkai teigia realiai užsiimti komercija neturintys galimybės. Pagal Savivaldybės apribojimus daugiau nei pusėje sklypo draudžiama bet kokia veikla – politikai pageidavo prie malūno matyti pievą.
Įmonei atstovaujančios advokatų Balčiūno ir Grajausko kontoros teisininkai įsitikinę, kad toks Panevėžio politikų sprendimas neteisėtas ir prašė Vyriausybės atstovės kreiptis į Savivaldybę, kad jį panaikintų. Šiai nesutikus, R. Šošič buvo prašoma pačiai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Vyriausybės atstovė to nepadarė motyvuodama, kad „Deliuvio“ skundas tuo pačiu klausimu jau nagrinėjamas teisme.
Tačiau vėliau R. Šošič ėmėsi bendrovės skundų. Vyriausybės atstovė verslininkams paaiškino nesanti kompetentinga tikrinti Savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo ir jų skundą persiuntusi toliau – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Dabar premjero sudaryta speciali komisija aiškinsis, ar verslininkų pagalbos prašymo sulaukusi Vyriausybės atstovė padarė viską, ką privalėjo. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas mano, kad ne. Jis savo išvadose teigia, jog R. Šošič privalėjo dėl „Deliuvio“ kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. Kadangi apie Panevėžio savivaldybės ir vietos verslininkų konfliktą dėl miesto istorinės dalies Vyriausybės atstovė nepranešė paveldosaugininkams, Seimo kontrolierius pareiškė, kad jam atsiųstas „Deliuvio“ skundas dėl Vyriausybės atstovės vengimo atlikti savo pareigas yra pagrįstas.
Darbdavys pažeidimų nematė
R. Šošič sako susipažinusi su jai nepalankia Seimo kontrolieriaus išvada, tačiau parengti atsakymui ji dar turinti laiko iki vasario 10-osios.
„Man atrodo, kad pažeidimo nėra, Seimo kontrolieriui – kad yra. Tiek „Deliuvis“, tiek kiti interesantai turi teisę į gerą viešą administravimą, kad jų prašymai, skundai būtų nagrinėjami įstatyme nustatytu laiku ir taip, kaip jame parašyta. Jei mano, kad jų teisės pažeistos, gali kreiptis į institucijas, kad būtų atkurtos. Ką daro „Deliuvis“, yra teisinga ir teisėta, nes kiekvienas gina savo teises taip, kaip jis mano esant reikalinga. Tai yra sveikintina, nes jei viena įstaiga ką pražiūrėjo, pamatys kita“, – „Sekundei“ teigė R. Šošič.
Tiesa, Vyriausybės atstovę dėl to paties „Deliuvis“ vasarą jau buvo apskundęs ir tiesioginiam jos darbdaviui. Tąkart Vyriausybės kanceliarija R. Šošič darbą įvertino priešingai nei Seimo kontrolierius. Vyriausybės tikrintojai neįžvelgė, kad R. Šošič būtų padariusi pažeidimų, ką dabar pamatė A. Normantas.
Pinigus išleido vėjais
„Deliuvio“ direktorius Aidas Nauronis ironizuoja, kad Panevėžyje imtis verslo gali tik bepročiai. Verslininkai 2011-aisiais įsigiję malūną Ramygalos g. nė nenutuokė, kad solidžią pinigų sumą bus paleidę vėjais.
Pasak A. Nauronio, žinodami, kad perka kultūros paveldo objektą, įsitikino, kad nebus kliūčių malūną paversti traukos centru. Registrų centras patvirtino, kad sklypas yra komercinės paskirties, Kultūros paveldo departamentas taip pat neprieštaravo verslininkų idėjai prie malūno pristatyti priestatą. „Istoriškai ten yra buvę statiniai, todėl statyti galima, bet statybų leidimą išduoda Savivaldybė, o šioji tai padaryti atsisakė. Aš nematau jokio pagrindo, kodėl Savivaldybė prieštarauja“, – stebisi Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
2012-ųjų balandį Savivaldybės tarybos sprendimas maždaug 2000 ha Panevėžio teritoriją pripažinti saugoma, anot verslininkų, malūną ne išsaugojo, o visai pasmerkė.
„Daugiau nei pusė sklypo nacionalizuota – mes negalime naudotis visa savo nuosavybe, nebent malūno pašonėje auginti žolę ir ožkas. Dėl Savivaldybės ambicijų malūne visi darbai baigsis sutvarkius fasadą“, – tvirtina A. Nauronis.
Saugo įsivaizduojamą paveldą
Dėl miesto istorinės dalies ribų ir jai pritaikytų draudimų „Deliuvis“ bylinėjasi teismuose.
Į karą su Panevėžio valdininkais stojo net paveldosaugininkai. Pasak A. Umbraso, Savivaldybės patvirtinta milžiniška istorinė dalis iš tiesų visai nėra istorinė, kad dėl jos gyventojams reikėtų surišti rankas.
Kultūros paveldo departamentas praėjusių metų lapkritį irgi buvo kreipęsis į Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje prašydamas teisme apginti viešąjį interesą. Anot A. Umbraso, departamentas ir pats buvo pasirengęs dėl panevėžiečių kautis teisme, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškė, kad paveldosaugininkai patys negali to daryti.
Vyriausybės atstovė nuėjo ne į teismą, o į Panevėžio apygardos prokuratūrą. Šioji bylos nekėlė paaiškinusi, kad dėl istorinės dalies teismų karuselę jau yra įsukęs „Deliuvis“.
„Manau, prokuratūra privalėjo imtis veiksmų ir kreiptis į teismą. Šioje situacijoje matau akivaizdų prokuratūros neveikimą. Taip pat ir Vyriausybės atstovės. Tai yra tik atsirašinėjimas ir nenoras vykdyti įstatyme priskirtų funkcijų“, – įvertino A. Umbrasas.
Vyriausybės atstovei ir prokuratūrai nesiėmus ginti viešojo intereso, Kultūros paveldo departamentas nusiteikęs prašyti Vyriausiojo administracinio teismo atnaujinti bylą.
„Vykdoma savivalė, pažeidžiamas viešasis interesas, o jo apginti tampa nebeįmanoma. Savivaldybė patvirtino saugoma per 2000 ha teritoriją, kuri nėra registruota kaip kultūros vertybė, todėl jos gyventojams nustatyti apribojimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Norint saugoti, turi būti ką saugoti. Jei nėra paveldo, ką bandoma saugoti?“ – „Sekundei“ teigė A. Umbrasas.
