Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė.
Pastebimai didėja medienos paklausa, kyla jos kainos. Tai geras ženklas, kad baigiasi krizė, medienos rinka atgyja.
Konkursuose dalyvavo gausiai
Biržų miškų urėdijoje įvyko apvalios medienos pardavimo pagal ilgalaikes sutartis konkursai.
Dalyvauti konkursuose pateikė dokumentus net 49 įmonės, o iš viso buvo registruoti 58 vokai su pasiūlymais. Bet preliminariai pasirašyti medienos pirkimo pardavimo sutartis siūloma tik su 18 įmonių. Pirkėjai pageidavo įsigyti 100,9 tūkstančius kubinių metrų įvairios paskirties medienos, iš jų 72 tūkstančius pirmajame pusmetyje. Urėdija šiuose konkursuose pasiūlė pirkti 46,05 tūkstančio kubinių metrų medienos.
Pakilo malkų kainos
Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė. Pavyzdžiui, už 1 kubinį metrą popiermedžių šiuo metu pirkėjai moka 117 Lt, o kitąmet jau pasiryžę kloti vidutiniškai po 128,8 Lt. Miškininkai kitąmet planuoja parduoti 17,4 tūkstančius kubinių metrų popiermedžių.
Įdomiai klostosi reikalai malkinės medienos rinkoje. Medienos pirkliai „pasistengė„, kad malkas gyventojai jau dabar turi pirkti kosminėmis kainomis. Šiuo metu su pridėtinės vertės mokesčiu ir pristatymu iš urėdijos miškų į kiemą 1 kubinis metras malkų gyventojams kainuoja: I kategorijos (ąžuolo, beržo, uosio) - 185,13 Lt, II (juodalksnio, pušies) ir III (baltalksnio, drebulės, eglės) - 125,84 Lt.
Kas lėmė kainų šuolį
Pasirodo, malkos tapatinamos su plokščių mediena. Įmonės perka malkinę medieną medžio drožlių plokštėms gaminti ir kelia kainą. „Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Prekybos apvaliąja mediena taisyklės mums neleidžia parduoti malkų mažmeninėmis kainomis pigiau, nei konkurse pasiūlyta aukščiausia didmeninė. Abejojame, ar gyventojai įpirks iš mūsų tokias „auksines“ malkas. Ne kažkiek jų ir parduodavome, po penkis tūkstančius kubų vidutiniškai per metus, bet buvo nuolatinių klientų„, - apgailestavo pardavimo vadybininkė.
Gyventojai, aišku, ieškosis malkas pardavinėjančių privatininkų, bet ir šiems medienos pirkliai suteikė akstiną branginti. Tiems, kurie šildosi namus malkomis, bet neturi nuosavo miško, tai didžiulis iššūkis. Urėdija dėl to nuostolių nepatirs, malkas išpirks įmonės plokštėms gaminti.
Kaimynai stokoja žaliavos
Didžiausią paklausą konkursų metu turėjo eglės ir beržo pjautiniai rąstai. Miškininkai pasiūlė pirkliams 2,5 tūkst. kub. m eglės rąstų, jų vidutinė kaina 191,5 Lt/ kub. m, tuo tarpu pirkėjai pageidavo 5, 4 karto daugiau. Panašiai nutiko ir su beržo rąstais: pasiūlė 0, 7 tūkst. kub. m, jų vidutinė kaina 194,43/kub. m, o paklausa pranoko pasiūlą net 7,4 karto!
„Kaimynai latviai prisistatė užsienio kapitalo įmonių, dabar stokoja žaliavos“, - pastebėjo pardavimo vadybininkė. Po 3 - 4 kartus pasiūlą viršijo plokščių medienos, smulkios lapuočių pjautinosios medienos paklausa.
„Jei medienos perdirbimo įmonės laikysis konkursų metu pareikštų pasiūlymų, kitais metais turėtų būti nupirkta visa urėdijos miškuose pagaminta mediena„, - svarstė Ramunė Petkevičienė.
Sukėlę kainas persigalvoja
„Šiais metais neturėjome vargų su medienos pirkėjais, planuojame įvykdyti visas su jais pasirašytas sutartis. Tačiau kaip bus kitais metais, nedrįstu prognozuoti, nors konkursų rezultatai nuteikia optimistiškai“, - sakė ji.
Jos žodžiais, panašiai nutiko ant 2008 - 2009 metų ribos, kai sparčiai didėjo medienos paklausa, pirkėjai sukėlė medienos kainas, o paskui sunkiai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Viskas priklausys nuo to, kokios medienos kainos išsilaikys.
Be abejo, medienos paklausos didėjimas, jos kainų augimas rodo medienos perdirbimo, baldų pramonės atsigavimo tendencijas. Tai teigiamai paveiks ir miškų ūkio ekonomiką.
Alfonsas Kazitėnas
