Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.
Kainos bus rekordinės
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neseniai publikuotoje tinklalaidėje prognozavo, kad šiemet visas pasaulis susidurs su rekordinėmis maisto produktų ir energetinių išteklių kainomis, todėl jis siūlo sumažinti PVM maisto produktams.
„Šiemet infliacija gali viršyti ir 15 proc. Mažesnes pajamas gaunančių gyventojų perkamoji galia mažės, gali didėti netgi skurdas. Tikėtina, kad visame pasaulyje mažės kviečių pasiūla. Dėl brangstančių dujų auga trąšų kaina. Turėsime ilgą laiką nematytą infliacinį šoką.
Tad Vyriausybė jau dabar turi galvoti, kaip sušvelninti neigiamas ekonomines pasekmes, jeigu ne visiems gyventojams, bent jau tiems, kurių pajamos mažiausios. Viena iš priemonių galėtų būti neapmokestinamų pajamų didinimas (NPD), tokiu būdu dirbantys gaus daugiau pajamų. Tačiau to neužteks, todėl reikėtų apsvarstyti ir PVM lengvatą“, – svarstė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, beveik visos Europos Sąjungos valstybės vienokią ar kitokią lengvatą maisto produktams taiko.
„Ją taiko Lenkija ir Latvija. Tad augant kainoms Lietuvoje dar daugiau žmonių ims apsipirkti kaimyninėse šalyse. Tai atneš nuostolių, tiek prekybininkams, tiek šalies biudžetui.
Tad jeigu anksčiau skeptiškai vertinau siūlymą mažinti PVM, dabar mes gyvename nenormaliose ekonominėse aplinkybėse. Turėsime daugelio prekių ar energetinių išteklių trūkumą arba didelių kainų šuolį. Tad tokiomis aplinkybėmis Vyriausybė turėtų, nelaukdama biudžeto svarstymo ir kitų metų pradžios, taikyti PVM lengvatą“, – komentavo ekonomistas.
PVM mažina ir kitos valstybės
N. Mačiulis pripažino, kad tokia priemonė padidintų valstybės biudžeto deficitą.
„Jeigu PVM lengvata būtų taikoma visiems maisto produktams, biudžetas prarastų beveik 400 mln. eurų per metus. Tačiau būtų galima PVM lengvatą taikyti ne visiems maisto produktams, o tik būtiniausiems. Tada biudžeto praradimai galėtų būti mažesni – iki 100 mln. eurų per metus.
Tačiau kitos valstybės elgsis lygiai taip pat, ieškos būdų, kaip jiems sumažinti infliacinė šoką. Turbūt ir Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau didins pinigų pasiūlą ir užtikrins, kad valstybės galėtų pasiskolinti už nulines arba neigiamas palūkanas“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, pasak N. Mačiulio, neturime jokių garantijų, kad ne prekybininkai, bet pirkėjai išlos iš PVM mažinimo.
„Tačiau yra atlikti tyrimai įvairiose ES šalyse. Jie rodo, kad jeigu PVM lengvata yra taikoma viešojo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugoms, dažniausiai tai būna paskata ir parama verslui. Tačiau jeigu PVM lengvata taikoma maisto produktams tada, priklausomai nuo šalies ir konkurencijos lygio, naudą gauna vartotojai. Pavyzdžiui, Norvegijoje sumažinus PVM, visą naudą pasiėmė pirkėjai.
Be to, Lietuvoje prekybos tinklai turi konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su Lenkijos prekybininkais“, – aiškino ekonomistas.
Infliacija – karo kaina, kurią mokame
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad PVM mažinimas gali neatnešti norimo efekto, kainos dėl to gali nesumažėti.
„Didės tiek bendras infliacijos lygis, tiek maisto produktų kainos. Vien tik sumažinti PVM neužteks. Rusija ir Ukraina yra gana didelės žaidėjos žemės ūkio rinkose. Žemės ūkio produktų kainos finansų rinkose praėjusią savaitę labai sparčiai kilo. Ateina pavasaris ir gali būti, kad Ukraina dėl karo negalės pateikti tiek žemės ūkio produktų, kiek anksčiau pateikdavo.
Todėl jeigu finansų rinkose maisto žaliavų kainos kils, tada didės ir maisto produktų kainos. PVM sumažinimas kainų nesumažins, jos vis tiek kils, nebent maisto infliacija taps lėtesnė “, – tikino ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, vietoje PVM mažinimo reikėtų ieškoti kitokių sprendimų.
„Valstybė galėtų nustatyti tam tikrą žmonių pajamų lygį, kuriems kompensuotų išlaidas už maisto produktus. Arba valstybė galėtų radikaliau įsikišti ir valdyti būtiniausių maisto produktų kainas. Ji galėtų dalį maisto produktų kainos padengti pati.
Tačiau sustabdyti infliaciją turėtume be valstybės pastangų. Infliacija yra kaina, kurią turime sumokėti už dabartinį karinį konfliktą. Mums padėtų tik dar didesnis Vakarų šalių susitelkimas ir dar griežtesnių sankcijų Rusijai paskelbimas“, – siūlė ekonomistas.
Prekybininkai tikina, kad yra svarbesnių problemų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, prekybininkų pozicija PVM klausimu yra neutrali.
„PVM turi nustatyti valstybė, o prekybininkai jį taikys“, – sakė R. Vainienė.
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikino, kad šiuo metu yra svarbesnių problemų nei PVM mažinimas. Šiuo metu svarbiausia yra geopolitinė situacija, o infliacija ir PVM nueina į antrąjį planą.
Pinigus turėtume šiuo metu skirti krašto apsaugai“, – sakė D. Dundulis.
Anot jo, prekybos tinklas iš Ukrainos jokių prekių nebegauna, viskas sustojo.
„Kai kurių prekių, pavyzdžiui, sodos, nebeturime ir nežinome, iš kur atsivežti. Su trūkumais susiduria ir mūsų gamyklos, trūksta tuščių stiklainių konservavimui. Juos irgi atsiveždavome iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Taip pat stebime prekių brangimą, sparčiai auga saulėgrąžų aliejaus kaina, kurį daugiausiai atsiveždavome iš Ukrainos. Susiduriame ir su druskos trūkumu, ieškome naujų tiekėjų“, – pasakojo D. Dundulis.
Pasak jo, gyventojai, sužinoję apie karą Ukrainoje, skubėjo pirkti ilgai negendančius produktus.
„Mėsos konservų, miltų ir makaronų pardavėme 3 kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Druskos, sodos ir krakmolo pardavėme 7 kartus daugiau“, – skaičiavo prekybos tinklo vadovas.
Gyventojų pajamos jau padidintos?
Finansų ministerija sakė, kad šiuo metu intensyviai stebi geopolitinę ir ekonominę situaciją. Anot jos, šiuo metu infliacijos kilimą lemia energijos kainų augimas ir neapibrėžtumas dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, todėl PVM maistui mažinimas kovoti su infliacija nepadėtų.
„Paprastai lengvatinių PVM tarifų efektyvumas ir tikslų pasiekimas vertinamas per galutinės produkto ar paslaugos kainos vartotojams sumažėjimą. Tačiau kaip rodo lengvatinio PVM tarifo taikymo praktika – prekės ir paslaugos, kurioms tiesiog sumažinamas PVM tarifas – iš esmės nepinga (arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas). T.y. tokios lengvatos pagrindinis tikslas – tiesioginė nauda vartotojams per produktų/paslaugų kainų mažėjimą – nėra pasiekiamas.
Pavyzdžiui, užsitęsus pandeminiam neapibrėžtumui, Vyriausybė įvedė terminuotą – pusantrų metų trukmės PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams, kaip vieną iš pagalbos verslui priemonių, kol pasibaigs pandemijos poveikis. Tačiau dėl šios mokestinės pagalbos ilgai buvusiems uždarytiems verslams, kainos vartotojams nesumažėjo“, – komentavo ministerija.
Anot jos, ES neturi vieningos praktikos nustatant PVM lengvatas, kiekviena valstybė narė skirtingai nustato lengvatinius PVM tarifus.
„Tuo metu viena taikliausių strategijų, norint kovoti su aukštomis kainomis – gyventojų pajamų didinimas. Vyriausybė, sudarydama 2022 metų biudžetą, reagavo į infliacijos projekcijas ir priėmė konstruktyvius sprendimus sparčiau didinti gyventojų pajamų augimą, tam skiriant 1 mlrd. eurų. Todėl pensijos šiemet vidutiniškai augo 12 proc., minimali mėnesinė alga (MMA) – 13,7 proc., neapmokestinamųjų pajamų dydis – 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis, numatoma, augs per 9 proc.
Skaičiuojama, kad mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamos „į rankas“ šiemet augs apie 65 eurus, pensijos auga apie 50 eurų. Papildomai vienišiems asmenims skiriama 32 eurų išmoka. Dėl šių pamatuotų Vyriausybės sprendimų tiek minimalus, tiek ir vidutinis darbo užmokestis bei pensijos auga sparčiausiai visame Baltijos valstybių ir Lenkijos regione“, – komentavo ministerija.
