Sunku šiais laikais susirasti draugą. Taip pat internete. Kai jau rodėsi, kad kalasi pirmieji “internetinės draugystės” daigai, metė matomai mane oponentas daug nepasakodamas. Kaip netikėtai atsirado polemika, taip staiga ji ir dingo į nežinią. Tiesa, diskusijos nutrūkimas buvo labiau dėsningas.
Nemėgdamas palikti paskui save neatsakytų oponavimų, užbaigsiu savo reakciją į p.G.Kirkilo tekstą (nuojauta kužda, kad į paskutinį man skirtą).
PVM lengvatos panaikinimas neįtakoja eksporto bei liečia visą sektorių (neiškraipo sveikos konkurencijos sektoriaus viduje). Ir aš priešingai manau, kad mokestinių PVM lengvatų panaikinimas yra geriausias ir svarbiausia, programinis A.Kubiliaus Vyriausybės darbas. Lengvatos (galbūt teisingiau reikėtų jas vadinti privilegijomis arba parazitavimu kitų mokesčių mokėtojų sąskaita) skatina korupcijos ir išlaikytinių mentaliteto vešėjimą.
Atmetus “lygesniųjų už kitus” sektorius, PVM pakėlimas tampa lygiai 1% (nuo 2009 m. sausio 1 d.).
Vienintelis tiesiogiai verslą liečiantis akcizas (degalų) po pakėlimo buvo ne didesnis negu aplinkinėse ES šalyse. Vėliau, klaikiai smukus zlotui (ir už ką tuos “nusidevalvavusius” lenkus taip giria?), akcizas Lenkijoje tapo mažesnis, tačiau ir čia A.Kubiliaus Vyriausybė reagavo operatyviai, jau vasarą sumažindama akcizą dizelinui.
Nenoriu su G.Kirkilu sutikti ir dėl smulkaus verslo skriaudimo. Tą gerai parodo nepasitenkinimo mitingų dinamika. Vienintelis nekontroliuojamas pyktis prasiveržė 2009 m. sausio 16 d. (2 savaitės po mokestinių pakeitimų). Vėliau pašalinus smulkias įstatymų klaideles ir išvaikius iš ministerijų dalį nekompetetingų “socialdemokratiškų” kadrų (pirmuose A.Kubiliaus Vyriausybės sprendimų detalėse suvaidinusių nemenką vaidmenį), visuomenės ir smulkaus verslo įniršis “stabilizavosi”.
Žinoma, tam tikrų bėdų negalima nuneigti. Ypač kai sąžiningas verslas sumoka mokesčius už šešėlinį.
G.Kirkilas skundėsi dėl konservatorių skatinamų mokytojų streikų. Galbūt, neapsieita čia be TS-LKD rankos ir minties. Bet ir čia palyginus su socialdemokratų (tada dar jie vadinosi LDDP) inspiruotais žemdirbių manifestais, kai prieš 10 metų buvo blokuojami keliai su sunkiasvore ž.ū. technika ir vos neprivedė prie kraujo praliejimo (nieko dėtai nukentėję “fūristai” jau ruošė strypus muštynėms su “ant plento” tinginiaujančiais žemdirbiais), tie mokytojų protestai pasirodo tik nekaltais žaidimėliais.
Tačiau įdomiausias klausimas apie nubrėžtus alternatyvios politikos metmenis. Vėlgi tenka pagirti p.G.Kirkilą už alternatyvų įvardinimą (dažniausiai gausūs kritikai neįstengia padaryti net to).
G.Kirkilo teksto citata: “Viena aišku, žmonių bei verslo negąsdintume, ieškotume kuo platesnio politinio sutarimo, skolintumės geresnėmis sąlygomis, nei tai padarė ši Vyriausybė <...>”.
Dėl negąsdinimų galima patikėti – plačiai žinoma, kad socialdemokratai mėgsta slėpti sau nepalankias padėtis. Dėl platesnio susitarimo irgi negaliu paneigti, nors ir nemanau, kad A.Kubilius jo neieško (vien ko vertas Nacionalinio susitarimo projekto įgyvendinimas!). Bet dėl to, kad LSDP skolintųsi geresnėmis sąlygomis negu dabartinė Vyriausybė – tai man atrodo visiška utopija.
Pasak I.Šimonytės, per visus 2008-uosius Vyriausybė paprasčiausiai net neįstengė pasiskolinti (aš suprantu tik taip, kad G.Kirkilą išvarydavo visi bankai kaip žlungančios valstybės premjerą). Lietuvos skolinimosi patikimumo reitingai tarptautiniais vertinimais buvo mažinami vos ne kas porą mėnesių, ir tik dabartinei valdančiajai koalicijai parodžius sugebėjimą tvarkytis valstybės finansuose bei priėmus eilę nepopuliarių sprendimų, Lietuvos skolinimosi reitingai ėmė kilti ir skolinimosi (obligacijų emisijų išplatinimo) sąlygos ėmė gerėti.
Žinoma, gali būti, kad G.Kirkilas iš karto kalba apie TVF. Tada reiktų sutikti su juo, kad tai labai realu.
Dar viena G.Kirkilo citata: “Galvoju, jog 2008-jų metų pabaigoje, nereikėjo karščiuotis, skubos tvarka, “buldozeriu” stumti iš esmės bloginančią verslo situaciją mokesčių reformą. Iki 2009-jų metų vidurio Lietuva galėjo dirbti viena dvyliktąją 2008-jų biudžeto.”
Pagal finansinius rodiklius Lietuva iki 2009-ųjų pradžios ėjo paskui Latviją atsilikinėdama 3-6 mėnesiais. Latvija “sėkmingai” žlugo ir “nuėjo” į TVF. Jeigu Lietuva, vietoj skubių biudžeto stabilizavimo priemonių 2009 m. pradžioje, būtų ramiai dar pusę metų plaukę pagal 1 dvyliktąją 2008-jų biudžeto, tai... turbūt būtų ir 25% PVM, ir kitos “latviškos” TVF dovanėlės.
Latvijos Prezidentas V.Zatleris, viešėdamas per 20-ąsias Kovo 11-osios iškilmes Lietuvoje, pasiūlė nusivylusiems savo valstybe lietuviams pasisvečiuoti Latvijoje, kad pasikeistų požiūris į savo valstybę ir gyvenimą. Bijau, jei ne “krizių premjero” A.Kubiliaus Vyriausybės politika, nereiktų mums važiuoti į Latviją. Patys sėdėtume TVF kišenėje su, pasak G.Kirkilo, “geresnėmis skolinimosi sąlygomis”.
G.Kirkilo pasiūlymas I.Šimonytei priimti rezervo kaupimo įstatymą vertas dėmesio. Vienintelis mano patikslinimas, kad įstatymas realiai galėtų veikti tik konstatavus krizės pabaigą. Nes deficitinio biudžeto sąlygomis išeitų truputį nesąmonė: skolinamės deficitui padengti, dalį šios paskolos iškilmingai pavadiname rezervu, ir mokame už „rezervą“ palūkanas.
Ir paskutinė replika į pastarąjį G.Kirkilo blogo straipsnį: “Kodėl žlugo valdančioji dauguma?”
Tiesą pasakius, kai kuriose vietose galima su p.G.Kirkilu sutikti. Visgi mano nuomone, trumpas valdančiosios daugumos “žlugimo” priežasties apibūdinimas būtų: dėl to, kad nepatenkino kažkokių “ŽIA valdos” interesų. Gal ir teisus V.Žiemelio poelgis, gal 2 ekspremjerai Gediminai (Vagnorius + Kirkilas) patenkins geriau.
Marius Staskevičius
