Nenumaldomai artėjant Vilniuje vyksiančiam 2009 metų pasaulio ledo ritulio 1-ojo diviziono čempionatui savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ nusprendė pakalbinti vieną geriausių Lietuvos rinktinės ir Elektrėnų „Energijos“ žaidėjų 31 metų Martyną Šliką.
Puolėjas duotame interviu atskleidė mūsų rinktinės tikslus ir šansus, „Energijos“ dominavimo Latvijos pirmenybėse priežastis bei papasakojo apie iš pramogų pasaulio žvaigždžių suburtą „Hockey Punks“ ekipą ir apskritai ledo ritulio padėtį Lietuvoje.
– Kokiomis mintimis sutikote 2009 metus? Kokius svarbiausius tikslus sau keliate šį sezoną? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Šliko.
– Pats pagrindinis tikslas – su Lietuvos rinktine gerai pasirodyti pasaulio ledo ritulio 1-ojo diviziono čempionate, kuris vyks balandžio 11-17 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje. Kovosime A grupėje su Slovėnija, Kazachstanu, Kroatija, Japonija ir Australija.
Apie pirmą vietą kalbėti gal būtų ir per drąsu, bet sieksime patekti bent tarp prizininkų. Galiu pasakyti, kad mums sunkiausi mačai bus su Slovėnijos, kuri nuolat tai patenka į aukščiausią divizioną, tai iš jo iškrenta, ir Kazachstano komandomis. Visos kitos rinktinės yra įveikiamos, nors, aišku, lengva nebus ir su jomis.
Be abejo, anksčiau laiko nesiruošiame pasiduoti ir favoritams. Tai pačiai Slovėnijai išvykoje paskutinį kartą pralaimėjome tik po atkaklios kovos rezultatu 2:4, o dabar juk žaisime namuose, palaikomi savų sirgalių, tad atiduosime visas jėgas ir tikėsimės teigiamo rezultato.
Iki šiol aukščiausias mūsų šalies ledo ritulio rinktinės pasiekimas – antroji vieta 1-ajame divizione, todėl būtų labai malonu perrašyti istoriją arba bent ją pakartoti, bet, kaip bus iš tikrųjų, pamatysime, o kol kas stengiamės kuo geriau pasiruošti būsimoms planetos pirmenybėms.
– Su Elektrėnų „Energijos“ komanda puikiai žaidžiate atvirajame Latvijos čempionate, kuriame užimate pirmą vietą. Kokios tokių gerų rezultatų priežastys ir ar tikitės išlaikyti lyderių poziciją iki pat sezono galo?
– Taip, dabar esame pirmoje vietoje. Mūsų komanda subrendo, užaugo, sustiprėjo, įgijo patirties – juk dar praėjusiais metais buvome vieni iš autsaiderių. Tiesa, dabartinę pirmą vietą lemia ne tik mūsų pačių geras žaidimas, bet ir tai, kad Latvijos čempionatas kiek susilpnėjo, nes keli stipriausi latvių klubai paliko šias pirmenybes ir dabar kovoja atvirajame Baltarusijos čempionate.
Be abejo, mums patiems taip pat būtų kur kas įdomiau ir naudingiau žaisti Baltarusijos lygoje, bet tai nerealu – ne mūsų kišenei. Tam reikėtų labai gero finansavimo, o apie tai mes net svajoti negalime. Net ir tie latvių klubai, žaidžiantys ten, jau pradėjo kalbėti, kad gali pasitraukti iš lygos dėl finansinių sunkumų, tad ką jau bekalbėti apie mus.
– Latvijoje su 25 įvarčiais po 18 turų esate absoliučiai rezultatyviausias ne tik „Energijos“, bet ir viso čempionato žaidėjas. Kas tai lėmė ir ar esate įgijęs optimalią sportinę formą?
– Na, kai pergalės tampa savaime suprantamu dalyku, tai kažkiek pradedi galvoti ir apie asmeninę statistiką. Vis dėlto negalima sakyti, kad mano rezultatyvumas yra labai netikėtas – anksčiau pagal įmuštus įvarčius užėmiau antrą vietą.
Prie mano rezultatyvumo prisideda ir tai, kad turime pagrindinį trejetą žaidėjų, kurie ir praleidžia daugiausia laiko ant ledo. Esame puikiai susižaidę, suprantame vienas kitą, treneris mumis pasitiki, taigi kaip ir nieko netrūksta. Jei atkreipsite dėmesį, ir kiti „Energijos“ ledo ritulininkai – Šarūnas Kuliešius ir Dalius Vaiciukevičius – taip pat yra tarp rezultatyviausiųjų lygos žaidėjų ir visai nedaug atsilieka nuo manęs. Taigi puolimas veikia gerai, pribrendome pergalėms.
Pats gal irgi rungtyniauju kiek brandžiau, vis dėlto metai prideda meistriškumo, šaltakraujiškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis.
– Ar taip rezultatyviai tikitės atstovauti ir Lietuvos rinktinei pasaulio čempionato 1-ajame divizione?
– Sunku pasakyti. Į komandą suvažiuos visi stipriausi šalies žaidėjai, kurie yra triskart geresni už mane (juokiasi). Puolimo lyderis turėtų būti Darius Lelėnas, kuris rungtyniauja Slovakijoje, bet, be abejo, pasižymėti stengsiuosi ir aš.
– Neseniai Rumunijoje vykusiame pasaulio ledo ritulio 2-ojo diviziono čempionate Lietuvos jaunimo (U-20) rinktinei pritrūko tik mažo žingsnelio iki aukso medalių ir kelialapio į 1-ąjį divizioną. Ar tai parodo, kad dabartinei vyrų rinktinei auga gera pamaina?
– Apmaudu, kad Lietuvos jaunimui nepavyko sugrįžti į 1-ąjį divizioną, bet trūko nedaug. Žinote, konkurencija tarp jaunimo rinktinių yra dar didesnė nei tarp vyrų, nes tokio amžiaus yra daugiau stipresnių ir lygesnių komandų, todėl pasiekti aukštų rezultatų dar sunkiau.
Vis dėlto šie rezultatai rodo, kad mūsų šalies jaunieji ledo ritulininkai turi potencialo ir po kelerių metų deramai įsilies į dabartinę nacionalinę vyrų rinktinę. Gal kiek didesnė praraja yra tik dar tarp jaunesnio amžiaus žaidėjų, bet turime pagrindo tikėti, kad Lietuvos ledo ritulio lygis artimiausiu metu tikrai nekris žemyn, o tik kils į viršų.
– Apskritai, kaip apibūdintumėte dabartinę ledo ritulio situaciją Lietuvoje? Šis sportas išgyvena pakilimą ir populiarėja ar atvirkščiai?
– Man asmeniškai atrodo, kad ledo ritulys mūsų šalyje tikrai populiarėja. Žmonės jau nebeklausinėja kvailų klausimų, supranta taisykles, domisi šiuo sportu. Bent jau Vilniaus mieste tikrai pastebimas ledo ritulio pagyvėjimas. Prie to, manau, prisideda ir mūsų įkurta „Hockey Punks“ komanda, kurioje žaidžia Lietuvos žvaigždės ir jų draugai.
Be to, Lietuvoje pastaraisiais metais padaugėjo čiuožyklų, taigi vis daugiau žmonių turi galimybę čiuožti. Nors didžiuosiuose prekybos centruose įrengtose čiuožyklose turbūt populiaresnė sporto šaka yra dailusis čiuožimas, bet žaidžiamas ir ledo ritulys.
Kitas dalykas yra tas, kad valstybės dėmesys ledo rituliui nė kiek nepadidėjo. Ši sporto šaka valstybei visai nerūpi, tad, nors ledo ritulio lygis ir populiarumas akivaizdžiai kyla, tai - šiam sportui atsidavusių žmonių, o ne valstybės nuopelnas.
O juk jeigu būtų sukurta strategija su geru finansavimu, tarkim, penkeriems metams į priekį, tai aš galiu beveik garantuoti, kad būtų labai realu tikėtis, jog Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė galėtų pakovoti, o gal ir iškovoti net kelialapį į olimpiadą. Deja, valstybei ledo ritulys nereikalingas, todėl finansavimo ir plėtros srityse ledo ritulys išgyvena kaip ir visada nuosmukį.
Dabar mes vykstame į svarbiausius turnyrus kaip į kokias savaitgalio varžybas, o priešininkai – kaip į didžiausias dešimtmečio varžybas. Bet nieko čia nepakeisi. Tikiuosi, kad artėjantis pasaulio ledo ritulio 1-ojo diviziono čempionatas dar labiau išpopuliarins ledo ritulį mūsų šalyje ir pritrauks dar daugiau šios sporto šakos gerbėjų.
– O kaip sekasi jūsų įkurtai „Hockey Punks“ komandai, sudarytai iš žvaigždžių? Ji vis dar sėkmingai gyvuoja ar entuziastų gretos retėja?
– Na, gretos tai tikrai neretėja. Dabar komandai priklauso apie 50 žaidėjų, iš kurių – 40 vyrų ir 10 moterų. Iš jų tik vienas žmogus yra žaidęs ledo ritulį anksčiau, o visi kiti – tik mėgėjai. Aišku, į treniruotes susirenka ne visi, o po 20 žaidėjų, bet ir tai jau šis tas.
„Hockey Punks“ dalyvauja Ledo ritulio lygos turnyre, kuriame iš viso rungtyniauja septynios Vilniaus komandos ir viena Panevėžio. Reikia pripažinti, kad ten jai sekasi visai neblogai – ji užima ketvirtą vietą.
Turint omenyje, kad kitus šios lygos klubus sudaro 5-6 metus ledo ritulį propaguojantys žaidėjai, tai stulbinamas rezultatas. Geresnio gal net ir nereikia, nes jau truputį baisu, kad vyrai neužriestų nosių ir nepradėtų galvoti, kad jau viską žino ir moka (juokiasi).
Iš komandos galima būtų išskirti „G&G Sindikato“ narį Svarą, kuris itin patikimai darbuojasi gynyboje, ir Pushą, siaučiantį puolime, o moterys ir merginos kol kas žaidžia tik draugiškose rungtynėse.
Klubas stengiasi tobulėti, nuoširdžiai lieja prakaitą treniruotėse, o po savaitės atsiras ir komandos interneto svetainė.
– Ar nebaisu, kad vieną dieną „Hockey Punks“ komanda bus pajėgi mesti iššūkį ir pačiai „Energijai“?
– Nebaisu (juokiasi). Manau, kad ji galbūt bus pajėgi mesti iššūkį pačiai „Energija“ tik tada, kai „Hockey Punks“ gretose žais dabartiniai jos treneriai. Planuoju po kelerių metų prisijungti prie „Hockey Punks“, o tada ir pažiūrėsime.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės ant ledo!
M. Šliko asmeninio archyvo nuotr.
