JAV žiūri į Libiją kaip greitą maistą – tikisi greito karo ir greitos pergalės, mano antrasis Muammaro Gaddafio sūnus Saifas al Islamas Gaddafis. „Bet Vakarai niekada negaus to, ko jie nori“, – pridūrė jis, duodamas išskirtinį interviu naujienų agentūrai RT.
Karo židiniu tapusioje Libijos sostinėje Tripolyje kalbėdamas su žurnaliste, Saifas al Islamas sakė esąs tikras, jog jo šalis kitų valstybių taikiniu tapo dėl savo turtų, bet žmonės neleis Libijos kontrolės perimti užsieniečiams.
Pamoka – nesibičiuliauti su Vakarais
„Tai yra gera pamoka – ir mums, ir kitiems. Daugelis šalių, tarp jų Iranas ir Šiaurės Korėja, mums sakė, kad darome klaidą atsisakę masinio naikinimo ginklų, nustoję ginkluotis ilgojo nuotolio raketomis ir kurdami draugiškus santykius su Vakarais. Mūsų pavyzdys rodo, kad niekada nereikia pasitikėti Vakarų valstybėmis ir visada būti pasiruošusiems: Vakarai tiesiog per vieną naktį pakeitė savo poziciją ir pradėjo bombarduoti Libiją,“ – sakė Saifas al Islamas Gaddafis.
„Viena didžiausių mūsų klaidų buvo ta, kad mes pristabdėme naujų ginklų pirkimą, ypač iš Rusijos, ir atidėjome stiprios ir modernios armijos kūrimą bei tapome taikia šalimi. Mes manėme, kad nebekariausime, kad europiečiai ir amerikiečiai mūsų draugai. Darėme klaidą, būdami per daug nuolaidūs savo priešams.“
„Mikimauzų“ teismas
M. Gaddafio sūnus kartu su savo tėvu bei jo karinės žvalgybos viršininku generolu Abdullah al Sanoussiu birželio 27 d.Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme buvo apkaltinti dėl „valstybės politikos, kai siekiant nuslopinti protestus prieš M. Gaddafio režimą, prieš civilius demonstrantus buvo naudojamos bet kokios priemonės, įskaitant mirtiną jėgą“. Pats Saifas al Islamas šią istoriją vertina visiškai skirtingai:
„Jie kaltina mane ne politika, o žmonių žudymu, ir visi tai žino. Bet tai, kad aš atsakingas už žmonių žudymą, tėra pokštas. Aš nepriklausau armijai, nepriklausau Vyriausybei. Tas pat būtų įvykę bet kur pasaulyje, jei žmonės iš gatvių būtų persikėlę prie karinių dalinių ir bandę vogti amuniciją bei ginklus. Žinoma, karinės pajėgos būtų užkirtę jiems kelią!“
Libijos lyderio sūnus neigė, kad ji arba ar jo tėvas įsakė žudyti protestuotojus: „Ne, niekas neįsakė jų žudyti. Tiesiog šaudė sargybiniai, ir viskas. Jiems nereikia leidimo ginti save, savo barakus ir stovyklas.“
„Tai yra „mikimauzų“ teismas. Bausmė jau bandyta įgyvendinti. Jie bandė nužudyti mane ir mano tėvą, ir nužudė mano brolį bei sugriovė mano namus – sprendimas mus pašalinti jau priimtas. Dabar jie įsakė mane suimti. [...] Tai yra suklastotas teismas. Po stalu jie dar bando derėtis su mums ir sako, kad jei priimsite siūlomą sandėrį, teismu bus pasirūpinta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šis teismas yra kontroliuojamas tų šalių, kurios puola mus kiekvieną dieną! Taip mums tiesiog daromas psichologinis ir politinis spaudimas. Štai ir viskas. Žinoma, tai nesuveiks – tas teismas tėra pokštas čia, Libijoje“, – padarė išvadą lyderio sūnus.
Libija kitoms šalims – saldus pyragas
Saifas al Islamas teigė, kad Vakarai šiame kare turi vienintelį tikslą – pačią Libiją: „Šalis jiems yra tarsi pyrago gabalas: ji turtinga, turi dujų, naftos ir pinigų. Štai kodėl jie nori nužudyti mano tėvą ir gauti to pyrago. Tačiau jie nesupranta, kad kova nesibaigs, net jei mano tėvo ir nebebus. Libijos gyventojai ir toliau kovos tol, kol pagaliau vieną dieną susigrąžins šalį sau“, – užtikrino jis.
Ilgamečio Libijos vadovo sūnus teigė, kad NATO bando jį nužudyti, tačiau tai jo nebaugina: „Šiandien buvau maudytis ir žvejoti – buvo labai karšta, tad ėjome į paplūdimį. Mes esame savo šalyje: mėgaujamės gyvenimu, kovojame už savo valstybę, gyvename su savo žmonėmis. Jei gyvensime – gyvensime savo šalyje, jei mirsime – pateksime į dangų. Na ir kas?“
Saifas al Islamas teigė, kad tarptautinėse derybose Libija nuolat siekdavo bendro sutarimo, sutiko rengti šalies vadovo rinkimus su užsienio stebėtojais ir t.t. , bet Vakarams to būdavo vis negana, kol galiausiai jie rado pretekstą užpulti šalį. Jis esąs įsitikinęs, kad nors priešininkai ir turi daugiau laivų bei lėktuvų, gali stebėti įvykius per palydovus kosmose tačiau karo tikrai nelaimės: „Jūs turite viską, bet jūs pralaimite kiekvieną dieną. Kodėl? Kadangi žmonės nėra su jumis. “
Pasiduoti nežada
„Libius vienija ne tik mano tėvas kaip lyderis, bet ir kitos moralinės vertybės. Jie kovoja už savo šalį, už savo žmones. Jie žino, kad NATO bombarduoja ne todėl, kad nori padėti, yra mums tokie geri ir kilnūs, bet todėl kad turi savų interesų. Ir sukilėliai yra išvien su NATO ne todėl, kad kovoja už demokratiją ar laisvę. Tai neturi nieko bendra. Jie nori dalintis pyragą – nori pasidalinti šią šalį“, – tvirtino Saifas al Islamas.
M. Gaddafio sūnus pripažino, kad iš pradžių Vakarai laimėjo žiniasklaidos karą, nes, esą, buvo ruošiami netikri pranešimai apie tai, kad M. Gaddafis išvyko į Venesuelą, sukilėliai buvo užėmė Tripolį ir režimas pralaimėjo, tačiau šiuo metu persvara esą jų pusėje: „Jie sukėlė daug chaoso visoje šalyje ir mes vis dar nuo to chaoso kenčiame. Bet dabar laimi libiai. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją prieš Libiją, nes žiniasklaida klastojo pranešimos, kad Libijos oro pajėgos atakuoja civilių gyvenamus rajonus Tripolyje ir žudo žmones. Tačiau tai nebuvo patvirtinta jokiais įrodymais. Mes sakėme visiems – prašom, atsiųskite žmones, kurie nustatytų tikruosius faktus ir sužinotų, kas vyksta Libijoje. Bet jie pasakė – „Ne. Mes jus atakuosime.“
Kaltinimai civilių žudymu – NATO
NATO tvirtina besitaikanti tik į karinius objektus, tačiau jis kaltino Aljansą atakuojant civilių namus, automobilius gatvėse ir slepiant tikrąjį dėl jų kaltės žuvusių taikių gyventojų skaičių.
Saifas al Islamas tvirtino, kad 2011 balandžio 30d. nužudytas jo brolis Saifas al-Arabas neturėjo nieko bendra nei su valdžia, nei su kariuomene, o atakuotas pastatas buvo ne režimo vadavietė, o paprastas gyvenamasis namas su dviem miegamaisiais.
Kaip dar vieną pavyzdį jis papasakojo istoriją, kai, esą, buvo atakuoti M. Gaddafio draugo namai. Tuomet žuvusi visa šeima, tarp jų – nėščia moteris ir dvi mergaitės: „Nėščia žmona su savo vaikais vadovauja ir įsakinėja Libijos daliniams? Liaukitės. Tai juk visiškai kvaila ir juokinga. Gėda jiems.“
Per daug laisvės
Neramumai Libijoje prasidėjo, lyderio sūnaus manymu, nes gyventojams buvo suteikta pernelyg daug laisvės. Esą yra žmonių, kaltinančių jį dėl prasidėjusio sukilimo, tačiau jo kaltė – kad anksčiau jis buvęs pernelyg liberalus, tolerantiškas ir taikus: laikė visus gyventojus lygiais, manė, kad visi turi teisę būti aktyvūs ir daryti tai, ką nori, netgi suteikė amnestiją kaliniams. Piktavaliai esą to neįvertino ir įvykdė sąmokslą: „Tos gyvatės surengė įsiveržimą į mūsų šalį ir kartu su užsieniečiais stengiasi ją sugriausi.“
„Aš buvau naivus, tačiau dabar toks nebesu. Aš nekartosiu klaidos. Ta pati gyvatė iš to paties urvo neįgels man antrą kartą. Aš galiu jus pabučiuoti, aš galiu jums atleisti – bet aš nepamiršiu. Tai, ką padarėte, liks mano atmintyje labai ilgam. Ir kiekvienas veiksmas, kiekvienas žingsnis bus daromas remiantis ta patirtimi“, – tvirtino Saifas al Islamas.
Laikas Rusijai
Duodamas interviu Saifas al Islamas pareiškė, kad atėjo laikas Rusijai žengti žingsnį ir suvaidinti teigiamą vaidmenį gilėjančiame konflikte, tuo pačiu pademonstruojant savo galią.
„Libija yra puiki galimybė Rusijai tapti supervalstybe. Mūsų situacija labai panaši į tą, kuri buvo susiklosčiusi Egipte, kai Sovietų Sąjungai pavyko sustabdyti Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Lygiai tas pats šiuo metu vyksta Libijoje. Nuo tada Sovietų Sąjunga tapo supervalstybe, nes pasakė: arba nutraukite agresiją prieš Egiptą, arba mes subombarduosime Londoną ir Paryžių. Tas pat vyksta ir vėl “, – mano M. Gaddafio sūnus.
Į Libiją žiūri lyg į „McDonald's“
„Ir NATO, ir sukilėliai skuba. Jie nori užbaigti viską kaip įmanoma greičiau. Nes jie alkani, jie pavargę – jie nori pasidalyti tą pyragą. Libija jiems – lyg greitas maistas, Lyg „McDonald's“. Greita, viskas turi būti greita – greitas karas, greiti lėktuvai, greitos kulkos, greita pergalė“, – palygino Saifas al Islamas.
„Bet mes esame labai kantrūs, nes mes esame savo šalyje. Tai mūsų šalis: čia mes gyvename ir čia mirštame. Vieną dieną prancūzai grįš į Korsiką ir Prancūziją, italai grįš į Siciliją ir Italiją, danai – į Daniją, kanadiečiai – į Torontą. Tada ir Libija sugrįš Libijos žmonėms“, – tokią ateitį regi M. Gaddafio sūnus.
Išskirtinis interviu su Saifu al Islamu Gaddafiu:
Pilnas interviu anglų kalba:
