Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas.
Istorinis kontekstas
Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas. „Tie, kurie mokėsi sovietinėse mokyklose, turi atsiminti K. Markso tezę: „Istorinis formavimasis, kuris užtikrina aukštesnį produktyvumo lygį, visada laimi.“
Tikrojoje istorijoje buvo visai ne taip. Darbo produktyvumo lygis, kurį užtikrino vėlyvosios Romos manufaktūra ir gyvenimo lygis stambiose Romos imperijos miestuose buvo pranoktas tik XVIII—XIX amžiais. Imperija žlugo tada, kai Ispanijos kasyklose baigėsi sidabras ir nebeliko karo grobio, kuris buvo dalijamas piliečiams. Tapo nebeįmanoma palaikyti paklausos, ekonominis Senovės Romos modelis pamažu žlugo, o pačią imperiją užgrobė barbarai. Jie tūkstančiui metų Europoje įtvirtino naujus ekonominius principus, paremtus Biblijos įsakymais. Vienas iš jų – paskolų palūkanų draudimas. Viduramžiais plati kreditavimo praktika buvo draudžiama.“
XVI a. pradžia pažymėta staigiu klimato atšalimu ir tuo,kad Šiaurės Europoje kilo išgyvenimo klausimas. Kai Kolumbas atrado Ameriką, auksas užtvindė Europą ir įvyko pirmoji monetarinė krizė. Europa susidūrė su dviem klausimais: kaip išgyventi ir kaip apsirūpinti papildomomis pajamomis, kad būtų galima jas atidėti ateičiai? Pirmąjį klausimą išsprendė katalikiški vienuolynai (kurie turėjo sukaupę didelius turtus) - prasidėjo reformacijos epocha. Antrasis išspręstas kreditų legalizacijos keliu. Taip paskolų palūkanos tapo mokslų ir technologijų procesų tobulinimo įrankiu. Tai lėmė tradicinės visuomenės griūtį.
Nuo antrosios XVIII a. pusės prasidėjo darbo pasidalijimo procesas. Pradedant nuo XVIII a. pasaulyje atsirado 4 technologinės zonos: britų, germanų (į jos sudėti įėjo ir Rusijos imperija), amerikiečių ir japonų. Kai joms pasidarė per ankšta, prasidėjo 1907 - 1914 metų krizė. „Jūs išduodate kreditus naujų technologijų kūrimui dėl nesugebėjimo išplėsti rinkas ir kompensuoti išlaidas, - pabrėžė M. Chazinas, - konkuruojančios technologinės zonos taip trukdė viena kitai, kad be didelio karo nebuvo galima apsieiti. Po dviejų pasaulinių karų liko dvi zonos – amerikiečių ir sovietų.“
Kodėl prasidėjo pasaulinė krizė?
Kaip teigia M. Chazinas, dėl rinkų plėtimosi JAV ir Sovietų sąjunga vystėsi ypač greitai. Tačiau, matyt problemos, su kuriomis susidūrė 4 technologinės zonos XX a. pradžioje, turėjo pasikartoti ir naujojo etapo metu. Sovietų sąjungos krizė prasidėjo 60-ųjų pradžioje. Iki 70-ųjų pabaigos sovietų sąjungos augimo tempai krito, o vėliau pasiekė nulinį lygį ir nudardėjo į minusą. JAV krizė prasidėjo 1971 m.
Vakarų politologai pažymėdavo, kad JAV pralaimėjo dėl dviejų sistemų varžymosi. Vietoj to, kad prispaustų varžovą, sovietų sąjunga atsitraukė. „TSRS vadovybė iškėlė klausimą: „Kas, jeigu amerikiečių imperija dings iš pasaulio žemėlapio?“ Atsakymas: „Teks kontroliuoti trečdalį pasaulio, kurį kontroliuoja amerikiečiai. O po 20-25 metų pradėti konkuravimą su Kinija.“ Sovietų sąjungos vadovybė padarė išvadą: tam neužteks jėgų! Savo ruožtu JAV surado lokalų būdą išeiti iš krizės, sugriovė sovietų sąjungą ir papuolė į situaciją, kurios kažkada išsigando Komunistų partijos politinis biuras. Šiandien Amerika nėra pajėgi kontroliuoti pasaulio, kas blogai baigsis tiek pasauliui, tiek pačioms JAV.
Pradedant nuo 80-ųjų šalies bendra skola pradėjo greitai augti, o amerikiečių išlaidos – kristi. Panašus scenarijus įvyko ir Europoje. O viskas dėl to, kad žmonės gyvena skolose! Tačiau jei iki 80-ųjų metų norinčio pasiimti paskolą klausė, ar jis sugebės ją grąžinti, tai vėliau paskolos grąžinimo garantija tapo užstatas, o kreditavimo sistema rėmėsi nuolatinio skolos refinansavimo pagrindu. Dėl to vartojimo lygis nesustabdomai kilo, o skolos ir jų atidavimo terminai augo. Bankui tai paranku: būsimosios skolos sąskaita galima leisti antrinius vertybinius popierius ir pardavinėti juos atviroje rinkoje. Tiesa, skolos refinansavimo metu procentinė dalis krenta. 1981 m. JAV Federalinės rezervinės sistemos diskonto norma sudarė 19 proc., o 2008 m. – 0 proc.!
Apmaudi prognozė
„30 metų gyvenome skolų refinansavimo sąlygomis, tačiau tai nebeveikia, - pabrėžė M. Chazinas. - Pasaulinė krizė tęsis, kol sukauptos skolos nebus niveliuotos, o padidinta paklausa negrįš prie normalaus lygio. Tačiau jei amerikiečiai pradės grąžinėti skolas vietoj to, kad vartotų, pasaulinė ekonomika staigiai susitrauks, juk JAV tenka 40 proc. pasaulinio vartojimo. Prastai bus visiems, ypač mažoms šalims (įskaitant ir tokias, kaip Latvija ar Lietuva). Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiają 30-ųjų metų depresiją!
Pasaulio ekonomikos susitraukimas sudarys 30 -35 proc., Europos ekonomika sumažės du kartus, JAV ekonomika - 50-60 proc. Įprastiems mažų šalių, tokių, kaip Latvija ir Lietuva gyventojams tai primins po Sovietų sąjungos žlugimo susidariusią situaciją. Anksčiau ar vėliau viena ar kita šalis praneš apie bankrotą, o po jos ir visos kitos. Ir pasaulinė finansų sistema žus, tai lems bankų ir korporacijų bankrotus, masinius atleidimus ir galutinį socialinių garantijų atsisakymą.
CV: Michailas Chazinas
Gimė 1962 metais.
Studijavo matematiką Jaroslavlio ir Maskvos valstybiniame universitete
1984 - 1991 metais dirbo Rusijos Mokslų akademijoje
1993 – 1994 metais dirbo Ekonominių reformų centre prie Rusijos Federacijos vyriausybės
1995 - 1997 metais dirbo RF ekonomikos ministerijoje, Kreditų politikos departamente
1997 -1998 metais - Ekonominės valdybos prie RF prezidento vadovo pavaduotojas.
1998 metais iš valstybės tarnybos pasitraukė.
Jis nuspėjo Rusijos krizę ir Rugsėjo 11 dienos teroro aktą JAV.
2003 metais buvo išleista daug triukšmo sukėlusi M. Chazino ir A. Kobiakovo knyga „Dolerio imperijos saulėlydis ir Pax Americana galas“, kurioje autoriai, likus penkeriems metams iki pasaulio krizės, nuspėjo, kad ji neišvengiama.
Šiuo metu – ekspertų konsultacijų kompanijos „Neokon“ prezidentas.
M. Chazinas rašo tinklaraščius internete ir turi asmeninį tinklalapį worldcrisis.ru.
