Mūsų degalų rinkoje dominuojanti lenkų kompanija “Orlen Lietuva” sulaukė rimto konkurento. Bendrovės “Lukoil Baltija” užsakymu vakar iš Švedijos Geteborgo uosto į “Klaipėdos naftos” terminalą jau išplaukė pirmasis tanklaivis su benzinu E-95. Gal tikrai Lietuvoje sumažės degalų kainos?
Planuojama, kad tanklaivis terminalą pasieks jau rytoj vakare arba ketvirtadienio rytą.
Konkurencijos nebijo
“Planuojama atplukdyti 10 mln. litrų bazinio benzino. Tai reiškia, kad vėliau į jį bus įmaišyta biopriedų, kurių reikalaujama pagal Lietuvos teisės aktus. Apie kainodarą kalbėti dar anksti, nes tanklaivio dar tik laukiama. Svarbiausia, kad saugiai pasiektų finišą”, - “Respublikai” teigė bendrovės “Lukoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Dabravalskis.
Pasak jo, degalines kuras pasieks ne iš karto, tik po kelių savaičių. Dar ankstesniais krovinio užsakovės “Lukoil Baltija” skaičiavimais, benzino tona, kai bus pradėta vežti per Klaipėdą, galėtų atpigti mažiausiai 10 JAV dolerių.
Iki šiol pagrindiniai degalų rinkos dalyviai benziną ir dyzeliną pirkdavo tik iš bendrovės “Orlen Lietuva”, todėl konkurencijos šioje rinkoje nebuvo. Ką mano lenkai apie konkurentus?
“Mes nesame monopolininkai, kiekviena įmonė turi galimybę importuoti degalus. Tai yra normalus verslas. Dėl “Lukoil” Lietuva gali pamatyti, kad nesame monopolininkai”, - gynėsi “Orlen Lietuvos” atstovas spaudai Jacekas Komaras. Be to, naujo tiekėjo atsiradimas esą turėtų parodyti ir tai, kad “Orlen Lietuva” siūlomos kainos yra geriausios.
Pralaužė ledus
“Mūsų kaina yra teisinga. Ji yra žemiausia iš galimų variantų, nes dauguma įmonių iš mūsų degalus perka tik dėl to, kad neapsimoka importuoti”, - “Respublikai” įrodinėjo J.Komaras.
“Lukoil” ryžtas importuoti degalus pralaužė ledus - apie importą ateityje svarsto ir kita šalies degalų rinkos mažmenininkė “Statoil”. Ji apie tai svarsto jau ne vienus metus, degalų importui ryžtųsi jau 2011-aisiais.
“Lukoil” žingsnį vertiname teigiamai apskritai vien dėl to, kad atsirado importo galimybė. Ją svarstėme ir svarstome patys, bet yra keletas niuansų, kurie tai apsunkina”, - komentavo “Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorius Giedrius Bandzevičius. Kaip sunkumų priežastį jis nurodė valstybinių atsargų saugojimo taisykles. Pagal jas degalų importuotojai turi saugoti 17 proc. valstybės atsargų. Pasak pašnekovo, laikyti degalus labai brangu, o tam Lietuvoje trūksta talpyklų.
Lietuviškas fenomenas
Praėjusią savaitę iš visų Baltijos valstybių degalai brango tik mūsų šalyje. Latvijoje degalų kainos mažėjo, benzinas brangiausias išlieka Lietuvoje, o dyzelinas ir suskystintosios dujos - Estijoje.
“Orlen Lietuva” atstovų teigimu, pasaulinės degalų kainos, išreikštos JAV doleriais, praėjusią savaitę šiek tiek krito (benzino - 1,7 proc., dyzelino - 2,8 proc.). Bet, dolerio ir lito kursui augant 2,3 proc., iš tikrųjų Lietuvoje didmeninės benzino kainos pakilo 0,3 proc., dyzelino nepasikeitė. Kaip degalų brangimo priežastį mažmenininkai nurodo ne tik didmeninę kainą, bet ir akcizus. Iki šiol neaišku, ar iš tiesų tai pagrindinė brangimo priežastis?
Tyrimų nelaukia
Esą dar degalų kainą pas mus lemia šiemet įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią panaikinta 5 proc. PVM lengvata degaluose esantiems biopriedams. Dėl to vien per pirmąją šių metų savaitę mažmeninėje prekyboje pakilusi benzino kaina peršoko 4 litų ribą ir tapo didžiausia tarp Baltijos šalių.
Beje, prieš metus visų Seimo frakcijų vadovai viešai žadėjo kreiptis į Vyriausybę, Konkurencijos tarybą ir kitas instancijas, kad būtų išsiaiškinta, kodėl Lietuvoje brangiausi degalai. Ką jie išsiaiškino, “Respublika” klausė vakar.
Atsakymai
Jurgis Razma - Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas:
Dažnai susidaro toks įspūdis, kad pagrindiniai mažmeniniai tinklai vis dėlto bent tam tikram laikotarpiui padaro kartelinius susitarimus. Žinoma, degalai keliais centais brangti galėjo dėl to, kad neliko lengvatos biokurui, bet daugiau priežasčių nėra. Mes tiesiogiai kainų reguliuoti negalime, o vienintelis instrumentas - Konkurencijos taryba. Tai labai priklauso nuo naujo vadovo. Aš asmeniškai paskambinsiu, kad specialiai pasidomėtų degalų rinka. Tai turėtų būti nuolatinė jų tema.
Valentinas Mazuronis - “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas:
Valdžia, mano nuomone, nedaro nieko. Opozicija siūlė mažinti akcizus, bet jie buvo sumažinti tik dyzelinui. Benzinui sumažinta nebuvo, todėl jo kainos kaip kilo, taip ir tebekyla. Klausimas būdavo įtraukiamas į darbotvarkę ir svarstomas, bet dėl mažinimo visuomet nepritariama. Sumažinus akcizą dyzelinui, Kubilius dar pasakė, kad tai padaryta vien tam, jog būtų įrodyta, kad akcizo sumažinimas nepadeda mažinti kainų. Manau, akcizo sumažinimas yra labai svarbus.
Virginija Baltraitienė - Darbo partijos frakcijos narė:
Mažinti akcizus, manau, buvo teisingas žingsnis, bet daugiau nebuvo nieko padaryta. Dar pati siunčiau užklausą į Ūkio ministeriją. Mano nuomone, Vyriausybė turi imtis visų priemonių, kad mūsų degalai būtų pigesni.
Kitose valstybėse degalai tikrai pigesni. Galbūt muitų sistemą reikia sutvarkyti? Tikrai niekas nebuvo daryta ir ne kartą buvo keltas tas klausimas, bet niekas nieko nesiėmė ir nieko nedarė, kad degalai būtų pigesni.
Zigmantas Balčytis - buvęs Socialdemokratų frakcijos seniūnas, europarlamentaras:
“Mažeikių naftos” įmonė reguliuoja visus su degalais susijusius procesus. Rinkoje yra ne vienas, o keletas stambesnių dalyvių. Anksčiau būdavo draudžiama importuoti degalus iš aplinkinių valstybių, nes jie neatitikdavo reikalavimų. Dabar tokios problemos nėra. Dabar buvo padidinti akcizai. Manau, mažmenininkai turėtų peržiūrėti savo sąnaudas. Konkurencijos taryba turėtų peržiūrėti, ar šioje rinkoje iš tiesų viskas vykdoma laisvai.
Indrė LAUCIŪTĖ
