Lietuvos lengvosios atletikos federacija buvo surengusi išplėstinį posėdį, kuriame dalyvavo beveik visi sportininkų treneriai. Visiems buvo suteikta galimybė pasisakyti, aptarti, kodėl taip atsitiko, kam nepavyko. Posėdis buvo ilgas, tęsėsi šešias valandas. Daug svarstėme, daug kalbėjome. Analizavome lengvaatlečių planus, kurie buvo sudaryti rudenį. Devyni sportininkai šimtu procentų įvykdė tai, ką ir planavo. Kiti neįvykdė. Prieš čempionatą federacijos lūkesčiai buvo šiek tiek didesni, nes per sezoną sportininkai gerai atrodė ir džiugino svariais rezultatais.
Tikėjomės, jog Ciuriche jiems pavyks padaryti daugiau, negu jie planavo. Tačiau nepavyko ėjikei Neringai Aidietytei, kuri buvo pajėgi patekti į aštuntuką. Ji šį sezoną sparčiai patobulėjo, pagerino Lietuvos rekordą, todėl jai negalime reikšti kažkokių pretenzijų. Disko metikas Andrius Gudžius planavo aštuntą-dvyliktą vietą, o buvo dešimtas. Jis galėjo pakovoti dėl aukštesnės vietos. Savo planus įvykdė ėjikas Tadas Šuškevičius, tačiau iš jo tikėtasi šiek tiek daugiau. Disko metikė Zinaida Sendriūtė planavo trečią-šeštą vietą, federacija irgi galvojo, jog tai realu. Sportininkei nereiškiame jokių pretenzijų. Viską, ką galėjo, padarė bėgikė Agnė Šerkšnienė, čempionato pusfinalyje pasiekusi septintą rezultatą. Tačiau lengvojoje atletikoje į finalus patenka ne pagal rezultatus, o bėgimuose užimtas vietas. Mūsiškei teko lenktyniauti su stipriomis varžovėmis, ji nepateko į finalą ir liko devinta, ją nuo finalo teskyrė viena vieta. Negali sakyti, kad ji blogai pasirodė. Gerai pasirodė. Kokį pažymį dešimtbalėje sistemoje parašytumėte mūsų lengvaatlečiams?
Pažymių nerašome. Per LLAF posėdį kalbėjome, kaip vertinti pasirodymą Ciuriche. 35 mūsų sportininkai įvykdė atrankos kriterijus, kuriuos nustato ne mūsų, o Tarptautinė lengvosios atletikos federacija, ji suteikia teisę startuoti tokio rango varžybose. LLAF taryba priėmė sprendimą, jog mūsų lengvaatlečių pasirodymą reikia vertinti patenkinamai. Tiesa, buvo pasiūlymų vertinti blogai, tačiau neiškovotas medalis negali visų atletų pasirodymą įvertinti blogai. Auga gera vidutinė grandis, kuri labai sustiprėjusi. Tą parodė ir Europos komandinis čempionatas, esame pirmojoje lygoje. Tačiau mūsų lengvoji atletika neturi ryškių lyderių. Neturime tokių, kaip Virgilijus Alekna, Rūta Meilutytė. Lietuvos plaukikai daugelį metų irgi neturėjo medalių. Sunku ištverti, išgyventi tą laikotarpį, yra didžiulis spaudimas iš visų pusių. Jeigu vieną kartą pavyksta pelnyti medalį, tai atrodo, jog tos sporto šakos atstovai juos privalo nuolat laimėti. Tačiau jų kasmet nepavyksta iškovoti.
Sąlygas, kurias turime, nėra idealios ir palankios sportininkams. Dauguma treniruojasi mėgėjiškai. Norime lengvaatlečiams nieko neduoti, bet iš jų gauti maksimumą. Taip nebūna. Lietuvos lengvosios atletikos federacija nuoširdžiai rūpinasi sportininkais, padedame kiek galime. Iš trenerių sulaukėme nemažai padėkų. Daugiau kaip pusei sportininkų, kurie vyko į Europos čempionatą, LLAF yra padėjusi rengiantis šioms svarbiausioms metų varžyboms, nes jie visiškai negauna finansavimo. Mums patiems skauda širdį, išgyvename, norime, kad būtų kuo geriau. Tačiau vis kažko trūksta ir trūksta. Visą laiką juk negali būti blogai, turi ateiti ta diena, kada peržengsime tą juodą liniją. Kiekvienas čempionatas moko. O ko pasimokėte iš šiemetinio Europos čempionato?
Vis dar galvojame, ar mums griežtinti sąlygas ir į čempionatus vežti tik tuos, kurie gali iškovoti medalius. Tačiau taip elgdamiesi, galime sugriauti sporto šakos pagrindus. Lietuvoje ir taip mažėja sportuojančiųjų, jeigu užkirsime kelią tam atletui į tarptautinę areną, tai kokia apskritai motyvacija jam sportuoti. Išvadas turėtų daryti treneriai, nes jie planuoja sportininkų pasirengimą, rezultatus ir sportinę formą. Kai kurie treneriai geranoriškai pripažino savo klaidas. Ėjikų treneris Kastyti Pavilonis teigė, kad jie, galbūt, per anksti nusileido nuo kalnų. Kai kurie treneriai prisiima savo atsakomybę, bet yra ir tokių, kurie į tai numoja ranka ir ieško kaltų. Ar nekilo kalbų, kad po tokio pasirodymo reikėtų atsistatydinti rinktinės vyr. treneriui Kęstučiui Jezepčikui?
O argi nuo to pakils lengvaatlečių rezultatai, kaip jūs įsivaizduojate? Jis – ne plaukimo ar krepšinio treneris, kuris tiesiogiai treniruoja rinktinę. Lengvosios atletikos vyr. treneris organizuoja, tvarko rinktinės reikalus. Jo auklėtinis Marius Šavelskis čempionate pasirodė gerai, pagerino asmeninį rezultatą. Nemanau, kad rinktinės vyr. trenerio atsistatydinimas būtų geras sprendimas. Jeigu nėra medalių, tai - tik viena pusė. Reikia pažiūrėti rinktinės vidurį. Jei nebus vidurio, niekada nebus ir viršūnėlės. O kas gali pasakyti, jog mes po poros per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes nelaimėsime medalio? Aš tikrai nedrįstu teigti, kad jo nebus. Tikiuosi, kad bus.
Ar toks gausus lengvaatlečių būrys bus ir per olimpines žaidynes?
Trisdešimt penkių tikrai nebus. Tiek mes niekada neturėjome. Tai bus olimpinės žaidynės, o ne Europos čempionatas. Manau, kad apie 15 mūsų atletų turėtų įvykdyti normatyvus. Kiek jų iš tikrųjų bus, galėsiu pasakyti kitais metais. Dabar spėlioti labai sunku, per porą metų daug kas gali pasikeisti. Kažkodėl bandome kritikuoti lengvąją atletiką, bet nepažiūrime, kiek kitų sporto šakų atstovų patenka į olimpines žaidynes. Mes jais džiaugiamės. O jeigu lengvaatlečiai išsikovoja teisę, tai jau blogai? Koks šio sezono mūsų lengvosios atletikos atradimas?
Pakankamai stabiliai šiemet rungtyniavo disko metikas Andrius Gudžius, per sezoną aplenkęs du olimpinius čempionus. Jis - mūsų kylanti žvaigždė, šiemet stabilizavosi kauniečio rezultatai. Andrius žengė tvirtą žingsnį aukštos vietos per olimpines žaidynes link. Mūsų sportininkai dar jauni, jie šiemet gerai pasirodė per pasaulio jaunimo čempionatą. Iš 11 dalyvavusių, kurie įvykdė normatyvus, 5 pasiekė arba asmeninius rekordus, arba sezono geriausius rezultatus. Iškovojo ketvirtą, šeštą, dvyliktą vietas. Jaunimas auga geras. Nandzinge per olimpines jaunimo olimpines žaidynes mūsų jaunieji lengvaatlečiai užėmė dvi ketvirtąsias, aštuntą vietas. Tenai medalių neplanavome, nes ta amžiaus grupė mūsų lengvojoje atletikoje nebuvo pati stipriausia.
O kokie praradimai?
Su didžiuoju sportu atsisveikino Virgilijus Alekna. Tai nebuvo didelis netikėtumas, bet tai didelis Lietuvos lengvosios atletikos praradimas. Nėra praradimai ir lyderių Austros Skujytės, Dianos Lobačevskės išėjimai motinystės atostogų. Kol kas po šio sezono nė vienas treneris nepareiškė, kad nors vienas jų mokinys baigia sportinę karjerą. Ar lengvaatlečiai jau baigė šį sezoną?
Dar nebaigė. Laukia Lietuvos kroso čempionatas Klaipėdoje, ėjimo varžybos Druskininkuose, Lietuvos atviras plento 10 km bėgimo čempionatas, kuris vyks per Živilės Balčiūnaitės taurės varžybas.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
