Ryžtingas žingsnis pirmyn – tai taiklaus spyrio į užpakalį rezultatas. Matyt, taip ir reikia vertinti valdančiųjų partijų sujudimą paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę, kai Prezidentė savo metiniame pranešime pareiškė, kad ilgiau nei pusmetį veikianti Vyriausybė dar nepradėjo dirbti.
Valdantieji, ypač premjeras Algirdas Butkevičius, nuolat aiškino, kad valdžia neketina priimti drastiškų mokesčių sistemos keitimų, kad visi siūlymai bus išdiskutuoti darbo grupėse, partijoje, politinėje taryboje, aptarti su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Tačiau politikų kritikos neišlaikiusi mokesčių sistemos pakeitimus svarsčiusi darbo grupė išsivaikščiojo, o įvairiausi pasiūlymai pasipylė kaip iš prakiurusio maišo.
Ketvirtadienį Vyriausybės parengtiems mokesčių įstatymų projektams Seime pritarta. Iš premjero lūpų nuskambėjo seniai pamirštas komunistinis lozungas, kad siekiama „padidinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas ir labiau apmokestinti kapitalą“. Jo teigimu, didesnis – iki 570 litų –neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) leis padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiesiems. Be to, nuo sausio 1 d. įsigalios ir nustatytas 200 litų NPD už kiekvieną vaiką. Pritarta Pelno mokesčio įstatymo projektui, kuriuo penkeriems metams nustatomas investicinius projektus vykdančioms įmonėms pelno lengvatos taikymas. Taip pat sudaroma galimybė investicinio projekto lengvata pasinaudoti įmonėms, įsigijusioms krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes.
Matyt, komunistiniai lozungai turėtų apsaugoti valdžią nuo neramumų, kurie, pasak šaunaus kareivio Šveiko, neišvengiami, jeigu valdžia didina alaus kainas. Įgyvendinus akcizų įstatymo pataisas, alaus butelis pabrangtų 3 centais, 0,5 litro vyno ar sidro – 16 centų, o degtinės – 11 centų. Pakėlus akcizą rūkalams, pigiausių cigarečių pakelis pabrangtų 30 centų. Apskaičiuota, kad tai leis į biudžetą papildomai surinkti apie 50 mln. litų. Bet nutylima, kaip tai atsilieps kontrabandai. Reikia turėti mintyje, kad prekybos tinklai kainas mėgsta apvalinti savo naudai.
Seimas taip pat priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį taikyti šviežiai atšaldytai mėsai bei viešbučių paslaugoms. Kaip rodo šios lengvatos taikymo patirtis, dėl to labiausiai rankas šildysis kaip tik didieji prekybos tinklai – tikriausiai jiems atiteks didžioji dalis iš tos 150–160 mln. Lt sumos, kurios neteks biudžetas.
Biudžetas jau dabar nesurenkamas, kas bus įgyvendinus visą pluoštą mokestinių lengvatų – sunku ir prognozuoti. Pirmieji išsigando verslininkai. Pusantro tūkstančio šalies įmonių vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šią savaitę atkreipė dėmesį, kad valdančiosios partijos rinkimų programose bei Vyriausybės programoje buvo pasisakiusios „už stabilią mokesčių sistemą ir gerai apgalvotą jos pertvarką“, to verslui ir reikia, tačiau dabar kaip tik to ir nėra. Mat Vyriausybei teikiant mokesčių įstatymų pakeitimo projektus, tuo pat metu valdančiųjų partijų atstovai atskirai registravo priešingus įstatymų projektus. Chaosas ir politikų propaguojamose vertybėse – garsiuosius progresinius mokesčius siūlo ne socialdemokratai, o „tvarkiečiai“.
„Tvarkiečių“ smūgis taiklus. Per socialdemokratų organizuotas Gegužės 1-osios eitynes Vilniuje keliose vietose jaunuoliai laikė plakatus su užrašu „Tai kur progresiniai mokesčiai?“. Šių mokesčių šalininkas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis jiems karštai įrodinėjo, kad progresinių mokesčių socdemai tikrai tikrai siekia, bet štai koalicijos partneriai įnirtingai priešinasi.
Beveik vieningu ekonomistų ir finansininkų vertinimu, progresiniai mokesčiai Lietuvoje neįmanomi iš principo. Jų esmė – apmokestinami daugiau uždirbantieji. Tačiau didesnį nei 10 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą pernai gavo vos 5609, o daugiau nei 5500 litų – 33 033 gyventojai. Didesnis jų apmokestinimas tokios naudos, kuri ženkliai papildytų šalies biudžetą, neduotų. O bandymas papildomai apmokestinti gaunančius 2 tūkst. litų sukeltų naują emigracijos bangą, padidintų šešėlinę ekonomiką. Nes net ir tie 5 tūkst. litų, vakariečio akimis, tėra minimalus atlyginimas. Šio mokesčio gynėjai atkerta, kad turėtų būti kalbama ne apie atlyginimus, o apie visas pajamas, įskaitant dividendus, tantjemas, palūkanas bei gautas iš įvairių pirkimo bei pardavimo sandorių.
Keista, bet iki 2014-ųjų gruodžio pabaigos pratęstas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui ir karštam vandeniui. Tokia lengvata diskutuotina todėl, kad ji taikoma visiems gyventojams, įskaitant ir tuos, kuriems lengvatos nėra būtinos. Komunistinis lygiavos principas taikomas ten, kur lygybės nėra. Pati šildymo lengvata nėra didelė, pavyzdžiui, 500 Lt sąskaitoje sudaro 60 litų. Atsisakius šios lengvatos ir peržiūrėjus socialinio rėmimo programas, t.y. lengvatą taikant tik mažas pajamas turintiems gyventojams, šalies biudžetas, LVK skaičiavimais, galėtų sutaupyti apie 200 mln. litų kasmet. Ši lengvata taip pat yra kliuvinys ir būsto renovacijos programai, nes neskatina gyventojų taupyti šildymui išleidžiamų lėšų.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dalis siūlomų mokesčių įstatymų pakeitimų turėtų teigiamos įtakos verslui, skatintų gyventojų perkamąją galią ir vidaus vartojimą. Pavyzdžiui, neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas. Ypač verslininkai palaiko siūlymą įvesti neva socialiai teisingas „Sodros“ įmokų „lubas“, tai sumažintų darbo užmokesčio apmokestinimą, leistų įmonėms mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, dėl to esą mažėtų nelegalūs atsiskaitymai, didėtų gyventojų perkamoji galia bei vidaus vartojimas. Juk maksimali pensija yra apie 1700 Lt ir nepriklauso nuo to, koks buvo žmogaus atlyginimas, net jeigu ir milijoninis.
Apibendrinus siūlomus ir dar svarstomus mokesčių pakeitimus, galima pasakyti taip: daugiau uždirbantys asmenys uždirbs dar daugiau, o mažiau uždirbantys irgi uždirbs daugiau, bet ne tiek. Socialinė nelygybė tik didės.
