Kai pagrindiniame Londono olimpiniame stadione prasidės varžybos, dauguma dramą bėgimo take seksiančių žmonių net nežinos, kad jie taip pat mato moderniausios technologijos pavyzdį.
Bėgimo taką sukūrė ir paklojo „Mondo“, Italijos kompanija, kuri rūpinosi visais bėgimo takais olimpiniuose stadionuose nuo 1992 metų žaidynių Barselonoje.
Kitaip nei kiti bėgimo takai, kurių viršutinis guminių granulių sluoksnis užtikrina ir tinkamą sukibimą, ir amortizavimą, „Mondo“ takas šias funkcijas atskiria: paklotas veikia kaip amortizatorius, o kietas viršutinis sluoksnis saugo nuo slydimo, užtikrina sukibimą ir ilgaamžiškumą.
Dėl tokio dizaino sportininkams nereikia naudoti bėgimo batelių su kapliukais, kurie prasiskverbtų pro tako paviršių. Ant Italijos bendrovės bėgimo takų naudojami batelių kapliukai yra daug trumpesni ir nepažeidžiantys dangos paviršiaus.
Anot dizainerių, tai reiškia, kad po to traukant kapliukus iš dangos išeikvojama mažiau laiko ir energijos.
Abu dangos sluoksniai pagaminti iš gumos, aiškina Joe Hoekstra, „Mondo“ projektų vadovas Londono Olimpiadoje.
„Abu sluoksniai yra vulkanizuojami. Šio proceso metu sukryžminama skirtingų medžiagų molekulinė struktūra, o paviršius tampa tolygesnis, stipresnis ir elastingesnis“, – BBC teigė jis.
Anksčiau paklotas po bėgimo tako apačia buvo kvadratinio tinklo formos, sukurtas taip, kaip būtų lankstus tik bėgimo kryptimi. Tačiau nuo Pekino Olimpiados 2008 metais dizainas pakito ir dabar pagrindas yra sudarytas iš išilgintų rombo formos elementų.
„Šio dizaino pranašumas yra tai, kad elementai lengvai lankstosi į bet kurią pusę, o ne tik pirmyn, suteikdami idealų sušvelninimą ir užtikrindami puikų medžiaga reakcijos laiką“, – aiškino J. Hoekstra.
Reakcijos laikas yra esminė sąvoka. Greita reakcija reiškia, kad atletai atgauna savo energiją.
„Medžiaga atsistato pakankamai greitai, kad veiktų kaip tramplinas po kojomis, užtikrindama didesnę energijos grąžą ir padėdama sportininkams siekti kitos pergalės“, – pastebi jis.
Tuo pat metu daugiakryptis lankstumas sutrumpina taip vadinamą sulinkimo laiką, kai sportininko pėda natūraliai nuo smūgio susilenkia nuo 5-ojo iki 1-ojo pado kaulo. Šis susilenkimo laiko sumažinimas reiškia, kad bendras kojos kontakto su bėgimo taku laikas sutrumpėja, o pėda mažiau laiko praleidžia ant žemės.
Iš kitos pusės, korėta medžiaga geriau amortizuotų smūgį, tačiau ji atsistatytų praėjus daug laiko po to, kai sportininkas jau pajudėjęs, visiškai jam neduodama energijos grąžos.
„Kai kurie sportininkai teigia, kad trekas ne toks minkštas kaip kiti, tačiau minkštumas ne visada reiškia saugumą ir geresnius rezultatus“, – tvirtina J. Hoestra.
Nuo 10 dešimtmečio lengvesni keraminiai kapliukai pakeitė senuosius plieninius.
„10 dešimtmečio pradžioje, kai aerokosmoso pramonei sukurti pirmieji metalo mišiniai, tokios kompanijos kaip „Omni-Lite“ suprato, kad juos galima pritaikyti komercijoje“, – teigia Davidas Grantas „Omni-lite Industries“ vykdomasis direktorius.
Kalifornijoje įsikūrusi kompanija gamina dalis aerokosmoso pramonei, tačiau jai priklauso ir keramikinių kapliukų patentas. Nuo 1996 metų ji pardavė maždaug 150 mln. jų vienetų.
„Turint omenyje, kad viename bate dažniausiai yra 12–14 kapliukų, tai būtų maždaug 10 mln. batų“, – skaičiuoja D. Grantas.
Vienas iš pagrindinių tokių kapliukų privalumų – jie sveria tik trečdalį to, kiek sveria plieniniai.
Anot jo, JAV kompanija glaudžiai dirba su Italijos bėgimo takų kūrėjais.
„Mes kapliuką kūrėme taip, kad jis suspaustų bėgimo taką ir taip to suspaudimo energija sugrįžtų sportininkui, o ne būtų jo sugeriama“, – aiškino jis.
Nuo to laiko, kai keramikiniai kapliukai sukurti, technologija pasiekė tokį tašką, kai Olimpiadoje dalyvaujantiems sportininkams jie specialiai gaminami iš „nano medžiagų“.
„Dažniausiai jos stipresnės ir patvaresnės nei originalūs lengvieji kapliukai. Šie kapliukai pirmą kartą naudoti Pekine ir vėl bus naudojami Londone“, – BBC teigė D. Grantas.
„Mondo“ kurtą bėgimo taką Londono olimpiniame stadione išbandė „Labosport“, viena iš nepriklausomų laboratorijų, turinčių Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) akreditaciją.
„Labosport“ direktorius Alastairas Coxas teigė, kad nustatydama bėgimo takų standartus „IAAF nori visų pirma užtikrinti, kad Londone pagerintas rekordas galiotų taip pat, kaip pagerintas Pekine ar Sidnėjuje“.
„Antra, jie nori užtikrinti, kad paviršius būtų tinkamas visoms rungtims, kurios vyks stadione“, – pridūrė jis.
Pasak A. Coxo, lengvoji atletika yra neįprastas sportas: „Tai ne futbolas ar kriketas, kur žaidžiamas vienas žaidimas.“
Tai, kas būtų idealus paviršius 100 metrų bėgimui, nebūtinai bus idealus 10 kilometrų bėgimui.
„Paprastai tariant, nuo seno manyta, kad kuo paviršius kietesnis, tuo jis greitesnis, taigi sprinteris norėtų bėgti beveik ant visiško betono, nes jis jam labiausiai padeda bėgti greitai“, – aiškino A. Coxas.
„Tačiau akivaizdu, kad jei esi tolimų nuotolių bėgikas, bėgimas labai kietu paviršiumi turi ilgalaikių pasekmių, kalbant apie traumas“, – pridūrė jis.
„Labosport“ turėjo užtikrinti, kad Londono olimpinis bėgimo takas atitinka nustatytus amortizacijos ir deformacijos laipsnio standartus.
Laboratorija tam naudoja įrenginius, vadinamus dirbtiniais sportininkais, kurie iš esmės mechaniškai simuliuoja apkrovas, kurias sukuria paviršiumi bėgantis sportininkas.
Kitas svarbus matmuo, anot A. Coxo, yra trintis.
„Mes užtikriname, kad bėgimo takas nebus per daug slidus kai sušlaps, tačiau taip pat turime užtikrinti, kad trintis ir sukibimas nėra per dideli“, – BBC tvirtino jis.
Anot Joe Hoekstra, sportininkui susipažinti su bėgimo taku yra labai svarbu.
„Sportininkai turi nustatyti reikiamą kapliukų skaičių ir ilgį, atsižvelgiant į kūno svorį, vyraujančias sąlygas (šlapiems paviršiams reikia daugiau jėgos traukai įveikti) ir varžybų pobūdį“, – teigia jis.
„Bendrai, tokioms rungtims kaip šuolis į aukštį ir ieties metimui reikia daugiau sukibimo jėgos, taigi tokioms rungtims idealiausi batai su daugiau kapliukų ir jie turi būti ilgesni.“
Trumpesni kapliukai sumažina smūgį nuo tako paviršiaus bėgant ilgus nuotolius.
Tačiau J. Hoekstra pripažįsta, kad iš esmės viskas labiausiai priklauso nuo asmeninių preferencijų.
„Formulės-1“ pilotai nelenktyniautų nesusipažinę su trasa ir nepasirinkę tinkamų padangų. Lygiai taip pat svarbu pažinti bėgimo taką ir pasirinkti jam bei rungčiai tinkamus batus“, – teigia jis.
