Kitą šeštadienį LNK eteryje – išskirtinė premjera. LNK žinių tarnyba laimėjo pasaulio televizijoms surengtą Japonijos URM konkursą dokumentiniams filmams apie Japoniją kurti. Liepos 28 dieną LNK eteryje - pirmoji filmo dalis „Japonija. Išmanieji miestai“. Dvi savaites Japonijoje filmavo žinių tarnybos žurnalistė Viktorija Rinkevičiūtė ir operatorius Vaidas Greičiūnas, filmą prodiusavo Rolandas Agintas ir Junko Takahashi. LNK žinių filmavimo grupė labiausiai susižavėjo šiuolaikinėmis technologijomis, kurios žmonėms padeda patogiai gyventi Japonijos megapoliuose. Sodai keliasdešimties metrų aukštyje, namai, uždirbantys pinigus, elektromobilių taksi, kavinės, kuriose galima ne tik išgerti kavos, bet ir paglostyti kates, sutrumpinti raudoni signalai visuomeninam transportui – tai tik keletas išmaniojo miesto detalių.
LNK filmavimo grupė lankėsi specialiame namų kvartale, kuriame gyventojai, patys gamindami elektrą ir neišnaudotą jos dalį parduodami elektros kompanijai, šalčiausią žiemos, jau sumokėję savus mokesčius, užsidirba apie šimtą litų. O vasarą išvykę atostogų už parduotą elektrą gali susižerti apie šešis šimtus litų. Namai sustatyti taip, kad kiekvienas žiūri į kitą pusę. Taip padaryta todėl, kad būtų galima kuo daugiau pasinaudoti saule ir vėju. Namai turi didelius langus ir slankiąsias duris, kad gyventojai galėtų juos atidaryti ir į vidų įleisti kuo daugiau natūralaus vėjo.
Vyšnių medžiai, kitame kampe vis žydinčios alyvos ir po kažkur balas šokinėjančios varlės bei lengvas vėjelis. Sakytume, tipinis japonų sodas. Netipiška yra tai, kad šis sodas yra mažiausiai 45 metrų aukštyje. Sodų želdinimas ant dangoraižių stogų – nemenkas iššūkis. Anksčiau ant vieno pastato kvadratinio metro toks sodas uždėdavo maždaug tonos svorį. Tačiau technologijoms tobulėjant, ir specialios dirvožemį laikančios plokštės, ir pats dirvožemis gaminami lengvesni. Pavyzdžiui, yra sukurtas specialus lengvesnis dirvožemis, kuris sugeria dešimt kartų daugiau vandens nei įprastinis, ir jame maždaug dešimties centimetrų gylyje galima auginti daržoves ir netgi ryžius.
Vidutinis viengungio butas Tokijuje yra maždaug 40-ies kvadratų dydžio. Vienuose butuose šeimininkai neleidžia laikyti gyvūnų, kituose jiems tiesiog per mažai vietos. Tad tie, kurie nori pažaisti su katėmis, pavyzdžiui, gali ateiti į vadinamas kačių kavines ir pamaitinti godžias kates. Vienas pikantiškesnių filmo momentų – apsilankymas specialioje kavinėje su katėmis.
Šimtamilijoniniame mieste pribloškia sekundėmis sustyguota eismo sistema. Megapoliams būdingas intensyvus eismas, daugiapakopės sankryžos, spūstys ir avarijos – niekur nedingusios, tačiau, pavyzdžiui, Tokijuje, į kurį kasdieną įvažiuoja ir išvažiuoja daugiau nei du milijonai žmonių, chaoso – nė pėdsako.
Didmiesčių valdžia ten, kur vis dėlto negalima išsiversti be mašinos, imasi populiarinti elektromobilius. Osakos prefektūra pradėjo įgyvendinti daugiau nei penkis milijonus litų kainavusi elektro-taksi projektą. Šiuo metu osakiečius vežioja penkiasdešimt visiškai elektra varomų taksi automobilių, pagamintų japonų „Nissan" koncerno. Atskira sistema lengvina viešojo transporto darbą. Pavyzdžiui, autobusui priartėjus prie sankryžos, raudonas šviesoforo signalas jam sutrumpinamas, arba iš karto pakeičiamas į žalią. Todėl autobusai visada važiuoja pagal grafiką. Tokiu būdu skatinamas naudojimasis viešuoju transportu.
Dokumentinio filmo „Japonija. Išmanieji miestai“ premjera – jau liepos 28 dieną 9.30 val. per LNK.
