Iki šiol tik byrėjusi vadinamoji Liustracijos komisija pasipildys dviem naujais nariais - Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas surado naujus kandidatus į komisijos narius prokurorę Ritą Vaitekūnienę ir teisininką Vytą Lengvenį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė abiejų siūlomų kandidatų skyrimui komisijos nariais, darbą jie galės pradėti tuomet, kai juos paskirs VSD šefas Povilas Malakauskas.
R.Vaitekūnienė yra Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorė, o V.Lengvenis vadovauja VSD Ikiteisminio tyrimo skyriui bei nuo 2005-ųjų dirba VSD darbo grupės, aptarnaujančios vadinamąją Liustracijos komisiją, pirmininko pavaduotoju.
Komisijos pirmininką VSD vadovas turėtų paskirti, kai bus "sukomplektuota" visa komisija.
Pasak NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus, kai kuriems komiteto nariams kilo abejonių, kad vienas iš teikiamų kandidatų V.Lengvenis dirba VSD, todėl esą "viską daro viena institucija".
"Abejonių tokių buvo. Suprantat, praktiškai ta pati institucija lyg tai viską daro. Nes jie turi teisę teikti kandidatą, bet gali nebūtinai teikti iš savo institucijos. Na, šįkart direktorius nusprendė taip, dauguma pritarėme, bet abejonė tokia buvo. Ir aš, pavyzdžiui, asmeniškai, tai į pirmininkus, tai labai abejočiau, nes kada viskas susikoncentruoja vienoj institucijoj, tai nėra gerai", - žurnalistams trečiadienį sakė A.Matulevičius.
Komiteto pirmininkas nekalbėjo ir apie R.Vaitekūnienės galimybes vadovauti komisijai. Pasak jo, tai ne jo kompetencija, todėl negalįs nieko sakyti.
Pati prokurorė taip pat sakė, jog dabar yra siūloma į komisijos nares, o kad galėtų tapti ir komisijos pirmininke, ji išgirdusi tik iš žiniasklaidos.
Abu kandidatai komitete atlaikė parlamentarų klausimų antplūdį. Seimo nariai ypač domėjosi V.Lengvenio, kaip VSD darbo grupės, aptarnaujančios Liustracijos komisiją, vicepirmininko, požiūriu į galimybes laiku neprisipažinusiems KGB bendradarbiams suteikti antrąjį šansą - tai yra nustatyti naują pusės metų prisipažinimo terminą.
Tokias pataisas yra siūlęs prezidentas Valdas Adamkus.
"Mano asmenine nuomone, reikėtų", - į klausimą atsakė V.Lengvenis. - "Yra asmenų, kurie vienokiais arba kitokiais būdais galėjo nepraeiti. Liustracijos procese buvo įvairūs periodai, kelios komisijos ir galvoju, kad jei būtų laikotarpis po visų šitų įvairių situacijų, jie gal dar apsigalvotų ir sutiktų".
Kandidatas taip pat buvo kamantinėjamas, kaip dirbo darbo grupė, kuri teikdavo informaciją Liustracijos komisijai. Seimūnams buvo įdomu, ar visa medžiaga prieš pateikiant ją komisijai, keliaudavo pro VSD šefo kabinetą, ar tiesiai į komisiją.
"Kai pavadavau (Gintarą - BNS) Baradinską, pas pavaduotojus ar direktorių tikrai jokios medžiagos nenešiau, medžiaga keliaudavo tiesiai į komisiją", - nukirto kandidatas.
V.Lengvenio kolegė R.Vaitekūnienė komiteto posėdyje buvo mažiau kamantinėjama.
Pastaruoju metu vadinamoji Liustracijos komisija byrėjo ir negalėjo realiai vykdyti savo veiklos, nes iš 5 narių buvo telikę du - teisininkas Petras Ragauskas ir politologas Antanas Kulakauskas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai. Sprendimai taip pat gali būti priimami ne mažesne nei 3 balsų dauguma.
Anot įstatymo, į komisijos narius vieną kandidatą siūlo Generalinė prokuratūra, po du - VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Dabar trūksta dar vieno komisijos nario, kurį siūlyti turėtų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Komisijos narius ir pirmininką NSGK pritarimu skiria bei atleidžia VSD vadovas.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, komisija veikia visuomeniniais pagrindais, tačiau naujoje, prezidento vetuotoje jo redakcijoje numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudaryti turėtų 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį naujuoju įstatymu būtų pavesta tvirtinti Seimui.
Prezidentui paskelbus veto, naujasis įstatymas neįsigaliojo, tačiau tiek šalies vadovas, tiek parlamentarai yra išsakę aiškų ketinimą jį priimti patobulinus.
