Pasak prof. dr. Sonatos Jarmalaitės, Europoje sveikatos inovacijų lyderiais, kurie laikomi geraisiais personalizuotos medicinos vystymo pavyzdžiais, neretai pasirenkamos tokios valstybės, su kuriomis Lietuva puikiai bendradarbiauja ir šioje srityje galėtų daug ko pasimokyti.
Nors Lietuva yra pažangių biotechnologijų kraštas, personalizuotos medicinos principų diegimo tempais kol kas atsilieka nuo daugumos Europos šalių.
„Iš šiuo metu Europoje prieinamų inovatyvių personalizuotos medicinos priešvėžinių vaistų Lietuvos pacientai nemokamai gali gauti vos ketvirtadalį. Vidutinis laukimo laikas iki inovatyvaus priešvėžinio vaisto prieinamumo Lietuvoje yra 2,5 metų, tuo tarpu Vakarų Europoje registruoto vaisto prieinamumas užtrunka iki 6 mėnesių“, – tikina prof. dr. S. Jarmalaitė.
Pasak Stefano Volonté, farmacijos kompanijos „Roche Lietuva“ generalinio direktoriaus, kad pacientai ir visuomenė pasiektų geresnių sveikatos rezultatų, visos suinteresuotosios šalys turi bendradarbiauti.
„Sveikatos priežiūra yra sudėtinga ir jos niekas nepajėgus išspręsti vienas. Esame įsipareigoję kartu su partneriais kurti sprendimus, kurie užtikrintų greitą ir tvarų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems“, – sako S. Volonté.
Personalizuotos medicinos inovacijoms būtinos investicijos
S. Volonté teigimu, personalizuota sveikatos priežiūra reiškia geresnę sveikatą, kartu mažinant finansinę naštą visuomenei. Todėl reikia pereiti nuo universalaus matymo prie geriausios individualios priežiūros kiekvienam asmeniui, laikytis integruoto požiūrio į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir kaštus suvokti ne kaip išlaidas, bet kaip investicijas.
„Užuot galvoję apie atskiras sudedamąsias dalis – profilaktiką, diagnostiką, gydymą, stebėseną – siekiame jas visas sujungti į vientisą patirtį, padedančią pacientams pasiekti optimalių rezultatų ir kartu mažinančią paslaugų sudėtingumą, galimą nesuderinamumą ir išlaidas“, – sako S. Volonté.
Visais laikais buvo žinoma, kad nėra nė vienos identiškos ligos, nė vieno identiško paciento. Pasak prof. dr. Sonatos Jarmalaitės, dabartiniai mokslo pasiekimai atveria naujas galimybes ir leidžia šį personalizuotą požiūrį į ligą objektyvizuoti.
„Tyrimais jau galime nustatyti konkretaus vaisto įsisavinimo tempus ir pacientui individualiai parinkti veiksmingiausią jo dozę. Tai ypač aktualu, kai skiriamas brangus gydymas. Šiuolaikinė vėžio terapija remiasi genetine naviko analize ir kai kurie vaistai skiriami tik nustačius atitinkamą genetinį pokytį, nes kitiems pacientams jie neturi terapinės vertės. Toks personalizuotas vaistų parinkimas leidžia pasiekti geriausius gydymo rezultatus ir išvengti bereikalingų šalutinių reiškinių, su gydymu susijusių komplikacijų“, – pasakoja prof. dr. S. Jarmalaitė.
Nors personalizuotos medicinos diegimas reikalauja papildomos įrangos, genetinių testų, tačiau paskaičiuota, kad investicijos atsiperka dėl efektyvesnio gydymui skirtų priemonių naudojimo, trumpėjančio hospitalizacijos laiko, ilgėjančio išgyvenamumo. O svarbiausia – padeda tausoti žmonių sveikatą, pailginti darbingus ir sveikus gyvenimo metus.
„Personalizuota medicina taikoma ne vien tik ligų diagnostikai ir gydymui, personalizuotas požiūris vis labiau įsigali visuomenės sveikatos sektoriuje ir apima ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką. Visai neseniai negalėjome net patikėti, kad bet kurios lokalizacijos vėžį ar polinkį juo sirgti galima būtų nustatyti iš kraujo ar šlapimo tyrimų, o paveldimą polinkį daugeliui ligų tirti burnos epitelio ėminyje, kurį kiekvienas gali paimti pats, neišeidamas iš namų. Anksti nustatytas polinkis sirgti ar ankstyvos stadijos liga kontroliuojama žymiai paprasčiau ir pigiau, tačiau pradžioje reikia investuoti į technologijas, įrangą, specialistų paruošimą“, – sako prof. dr. S. Jarmalaitė.
Skatina atsigręžti į lyderiaujančias šalis
Europinėse iniciatyvose geraisiais personalizuotos medicinos vystymo pavyzdžiais neretai pasirenkamos tokios valstybės kaip Suomija, Jungtinė Karalystė ar Estija. Prof. dr. S. Jarmalaitės teigimu, tai šalys, su kuriomis Lietuva puikiai bendradarbiauja ir personalizuotos medicinos srityje galėtų daug ko pasimokyti.
„Estijoje net 75 proc. apklaustos visuomenės pasisako už personalizuotą mediciną, nes yra nuolat edukuojami, noriai atiduoda savo klinikinius mėginius biobankams, donuoja kraują genominiams tyrimams. Tuo tarpu Lietuvoje vos penktadalis pacientų, kuriems taikomi personalizuotos medicinos sprendimai, yra girdėję šį terminą“, – teigia prof. dr. S. Jarmalaitė.
Profesorė atkreipia dėmesį ir į Suomijos pavyzdį, kur skaitmeninė sveikatos sistema veikia jau daugelį metų, įgijo visuomenės ir medikų pasitikėjimą, o kokybiški standartizuotai renkami sveikatos duomenys dabar pasitarnauja didelio masto klinikiniams tyrimams.
„Ši kokybė pasiekta ne per vieną dieną. Suomija daug investavo į įrangą, specialistų paruošimą ar pritraukimą iš kitų šalių. Nuolatinės investicijos į medicinos inovacijas reikalauja sutelktų finansinių resursų, todėl Suomijos sveikatos sektoriaus augimo strategija vienija daugelį šalies ministerijų, mokslo strategus ir stiprius verslo partnerius“, – pasakoja prof. dr. S. Jarmalaitė.
Lietuva žengia pirmus žingsnius personalizuotos medicinos strategijos link, įsijungdama į europinius bendradarbiavimo tinklus, kurdama pirmuosius genominės medicinos centrus didžiosiose šalies ligoninėse, atverdama galimybę kurtis biobankų infrastruktūrai. Pasak profesorės, šiame etape reikia atvirai pasakoti visuomenei, kam kuriamos šios infrastruktūros, kaip jos pakeis medicinos sistemą, pagerins sveikatos paslaugas.
Pokyčius lemia bendradarbiavimas
Prof. dr. S. Jarmalaitės teigimu, Jungtinė Karalystė seniai tapo efektyvaus mokslo ir klinikų bendradarbiavimo pavyzdžiu: „Gal todėl naujausius personalizuotos medicinos sprendimus, chirurginius robotus ir kitas inovacijas pasaulis noriai perka iš Jungtinės Karalystės. Dabartinė šios šalies sveikatos sektoriaus pažangos programa skatina nuolatinį mokslo ir klinikos bendradarbiavimą, spartų mokslo atradimų perkėlimą į klinikas. Neretai šioje pažangos perkėlimo grandinėje dalyvauja privatus kapitalas, farmacijos kompanijos, nes iš tokio bendradarbiavimo laimi visi, ypač inovacijų vartotojas – pacientas“.
Kaip gerąją patirtį profesorė taip pat išskiria Europos Sąjungoje (ES) įgyvendinamą Kovos su vėžiu planą, apimantį dešimties bendraeuropinių iššūkių sprendimą, verčiantį pasitempti visas šalis, tuo pačiu ir Lietuvą.
„Sveikatos netolygumų žemėlapis, sukurtas įgyvendinant šį planą, rodo, kad sergamumo ir mirčių nuo vėžiu skaičiai Lietuvoje yra dideli, o diagnostinės įrangos tankis nėra pakankamas. Tačiau šis planas sukurtas ne tam, kad identifikuotų sveikatos sistemos trūkumus, o tam – kad juos bendromis jėgomis pašalintume“, – sako ji.
Europoje startavo daugelis iniciatyvų, kurios padeda ES valstybėms didinti sveikatos duomenų skaitmenizavimo galimybes, diegtis genominės medicinos pagrindus. Jos leidžia mokytis iš geriausių, perimti patirtį ir įveikti spragas sveikatos sistemoje.
S. Volonté teigimu, norint atskleisti medicinos mokslo, duomenų ir technologijų pažangos vertę, integruoti ją į pacientų priežiūrą, reikia visų sveikatos ekosistemos dalyvių bendradarbiavimo. Pasak jo, Lietuvoje privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės tradicijos dar tik formuojasi. Džiugina neseniai įkurta Personalizuotos medicinos iniciatyvinė grupė, kurioje be gydymo įstaigų, akademijos, pacientų dalyvauja ir farmacijos pramonės atstovai.
„Farmacijos ir diagnostikos technologijų bendrovės dirba išvien su valstybinėmis, akademinėmis ir ne pelno siekiančiomis organizacijomis, siekdamos sukurti nacionalinę personalizuotos medicinos strategiją ir plėtoti sveikatos priežiūros paslaugų inovacijas. Tik bendradarbiaudami ir investuodami ilgalaikėje perspektyvoje galėsime spręsti pagrindinius sveikatos iššūkius ir kartu kurti sprendimus, kurie turės didžiausią vertę žmonėms. Taip užtikrinsime, kad sveikatos priežiūra būtų efektyvi, prieinama ir tvari pacientams bei visuomenei“, – tikina S. Volonté.
