Pirmadienį Lietuvos bankas paskelbė, jog ketina išlaikyti dabartinį fiksuotą lito ir euro keitimo kursą iki vieningosios Europos valiutos įvedimo 2007-aisiais ir nuo kitų metų leisti valiutų valdybos sistemai "numirti sava mirtimi".
"Tikėtinas ir tinkamas kelias yra įstoti į valiutų keitimo kursų mechanizmą (ERM-2), kai 2004 metais prisijungsime prie Europos Sąjungos, ir įsipareigoti išlaikyti mūsų dabartinį keitimo kursą 3,4528 lito už eurą, - interviu sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. - Turime pakankamai užsienio valiutų atsargų užtikrinti nulinį keitimo kurso svyravimą ir, jei tai padarysime, tuomet valiutų valdybos modelis nebeatliks jokio vaidmens. Jis numirs gana natūralia mirtimi".
Tačiau R. Šarkinas pridūrė, jog derybose su Europos Sąjunga (ES) ir jos centriniu banku (ECB) dar reikia nustatyti prisijungimo prie ERM-2, kuris vadinamas laukiamuoju kambariu prieš įstojant į euro zoną, datą bei pariteto kursą.
Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys - Latvija ir Estija - priklauso dešimties, daugiausia Rytų Europos, šalių grupei, kuri pakviesta prisijungti prie ES 2004 metų gegužę. Trys Sovietų Sąjungai priklausiusios Baltijos šalys siekia sparčiai pakeisti savo nacionalines valiutas euru 2007 metų pradžioje.
ES valstybės narės gali įsivesti eurą praleidusios dvejus metus ERM-2 mechanizme, kuriame jų nacionalinių valiutų kursai euro atžvilgiu negali svyruoti daugiau kaip 15 proc. į vieną ar į kitą pusę. Be to, šalys kandidatės negali viršyti biudžeto deficito ir infliacijos leistinų ribų.
"Jau esame visiškai pasirengę ir atitinkame visus kriterijus, - teigė R. Šarkinas. - Nors, žinoma, nėra reikalo skubėti, bandyti praleisti ERM-2 ar lenktyniauti dėl pirmumo. Metai anksčiau ar vėliau nėra svarbu".
Lietuvos banko valdytojas pritarė analitikams, teigiantiems, jog Lietuva yra viena iš geriausiai pasirengusių įsivesti vieningąją valiutą tarp ES šalių kandidačių, ir kad spartus prisijungimas prie euro zonos būtų naudingas vietinėms verslo įmonėms.
"ES akcentavo, jog derybos bus rengiamos atskirai su kiekviena šalimi, ir sprendimai bus grindžiami vien šalies pasirengimu", - sakė R. Šarkinas.
Lietuva persiejo litą prie euro 2002 metų vasarį. Persiejimas vyko be devalvavimo ar revalvavimo bei neatsisakant valiutų valdybos, kuri nuo 1994 metų išlaikė 4 litų kursą už vieną JAV dolerį.
Pasak R. Šarkino, persiejimas prie euro buvo atliktas tinkamai ir reikiamu laiku. Šis veiksmas parėmė integraciją į Europos struktūras, nors po to vykęs smarkus euro stiprėjimas dolerio atžvilgiu ir nebuvo pageidautinas.
"Tai ne itin veikia Lietuvos ekonomiką, išskyrus kelias įmones, kurios daug eksportuoja į Ameriką, - aiškino Lietuvos banko vadovas. - Jos tiesiog turi surasti būdus prisitaikyti".
R. Šarkinas, kuris ir pats daug prisidėjo prie visiško nacionalinės valiutos stabilumo, tvirtina, kad litas yra patikimas: "Dar turime derėtis su ES institucijomis, tačiau dabartinėmis sąlygomis, manau, neįsivaizduojama, kad keitimo kursas pasikeistų".
Reuters-ELTA
