Po įstatymo nagrinėjimo Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo siūloma atiduoti įstatymo rengėjams jį tobulinti, tačiau Seimas balsų dauguma atvėrė kelią tolimesniam šio įstatymo nagrinėjimui komitetuose.
„Nors Sveikatos reikalų komitetas kritikuoja įstatymą, jog jis yra skirtas tik vienos užkrečiamosios ligos gydymui, tačiau atvira plaučių tuberkuliozė, skirtingai nei kitos užkrečiamos ligos, plinta oro-lašeliniu būdu ir nesigydantys ligoniai gali būti prilyginami teroristams, turintiems bakteriologinį ginklą. Jie kelia realią grėsmę aplinkiniams. Nors iš gerbiamos Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės ne kartą girdėjome, jog situacija, susijusi su tuberkuliozės gydymu Lietuvoje nėra tragiška, tačiau statistika rodo ką kitą. Lietuvoje tuberkuliozės gydymo rezultatai yra blogiausi visoje Europos Sąjungoje, o sergančiųjų atsparia vaistams tuberkuliozės forma skaičiumi taip pat esame vieni iš lyderių tarp ES valstybių. Akivaizdu, jog situacija yra tragiška. Reikia pagaliau žengti žingsnį, jog tai pasikeistų. Šiuo įstatymu nenorime diskriminuoti tam tikrų socialinių grupių. Mūsų tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą bei padėti pasveikti tiems, kurie nenori gydytis ar, nesuvokdami ligos sudėtingumo, vengia gydymo“, – sakė L. Balsys.
Pasak L. Balsio, Estijoje, pradėjus tuberkuliozės gydymui naudoti panašią praktiką, matomas ženklus ligos atvejų šalyje sumažėjimas. Tarp naujai užsikrėtusių jau iš karto vaistams atsparia forma Estijoje tokių asmenų yra triskart mažiau, nei Lietuvoje.
2015 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje už 2013 m. pateikti duomenys rodo, jog Lietuvoje tuberkuliozės gydymo rezultatai yra blogiausi visoje Europos Sąjungoje. 36 mėnesius gydytų itin atsparia vaistams tuberkulioze sergančiųjų asmenų gydymo sėkmės vidurkis ES siekė 25,9 proc., o Lietuvoje – tik 6 proc. Iš 50 šia tuberkuliozės forma sergančių ligonių per 3 metus trukusį gydymą tik 3-jų gydymas buvo sėkmingas.