Praėjusią savaitę Lisabonoje vykusiame tarpparlamentiniame Europos atsinaujinančių išteklių energijos forume (EUFORES), kuriame dalyvavo Seimo nariai Linas Balsys, Birutė Vėsaitė, Kęstutis Masiulis, akcentuota, kad Europa turi eiti energijos efektyvumo didinimo keliu ir ieškoti vietinių, atsinaujinančių šaltinių energijos gamybai.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Lino Balsio, remiantis konferencijoje pristatytų šalių patirtimi, Lietuvai pasiekti energetinį saugumą padėtų ne tik energijos vartojimo efektyvumo didinimas, bet ir energetikos rinkų decentralizacija.
EUFORES forume nuskambėjo puiki mintis, jog energijos efektyvumas šiandien yra pats geriausias kuras, nes kuo daugiau mes sutaupome, tuo daugiau turime energijos, jos mums nereikia papildomai gaminti. Energijos efektyvumas – tai ne tik namų renovacija, bet ir išmanesnis energijos vartojimas, kuriant lanksčius išmaniuosius elektros tinklus, kurie, pavyzdžiui, leidžia reguliuoti miesto apšvietimą. Energijos efektyvumo didinimas glaudžiai susijęs ne tik su naujų technologijų diegimu, pardavimu, bet ir naujų darbo vietų kūrimu“, – teigė L. Balsys.
Konferencijoje pristatant Europos valstybių pažangą dėl „Europa 2020“ tikslų, paaiškėjo, jog nors Lietuva šiame kontekste minima tarp pažangesnių valstybių, ne visoms šalims vienodai gerai sekasi pasiekti iki 2020 metų užsibrėžtus tikslus: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 20 proc., pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių išaugtų iki 20 proc., ir 20 proc. padidinti energijos efektyvumą. Jau dabar svarstoma, kokie galėtų būti Europos tikslai iki 2030-ųjų ir net 2050-jų metų.
Šiuo metu diskutuojama, jog iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginat su 1990 m., galima būtų sumažinti iki 30 proc., energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių padidinti iki 27 proc., energijos efektyvumą pakelti iki 30 proc.
„Naujieji siūlomi tikslai, ypač dėl atsinaujinančios energetikos plėtros, yra neambicingi, nes kai kurios valstybės jau dabar tai yra pasiekusios. Raginu Lietuvos Prezidentę, dalyvaujant Europos Vadovų Taryboje, siekti, kad šie tikslai būtų privalomi kiekvienai ES valstybei, kaip buvo iki šiol su „20-20-20“ tikslais. Šiuo metu iškastinių išteklių pramonės lobistų spaudimo dėka planuojama, jog jie bus rekomendacinio pobūdžio, neprivalomi“, – sakė L. Balsys.
L. Balsys teigia, jog ambicingesni tikslai ir vieningas Europos Sąjungos kursas energetikos efektyvumo ir atsinaujinančios energetikos keliu gali garantuoti energetinį saugumą ir užtikrinti energijos tiekimo patikimumą.
„Šalia energijos efektyvumo didinimo taip pat būtina skatinti vietinių šaltinių naudojimą energijos gavybai. Ne visos šalys turi iškastinio kuro, branduolinė energetika pripažįstama be galo brangia. EUFORES forume konstatuota, jog atsinaujinanti energetika yra optimaliausias sprendimas. Jei vėjo jėgainės galėtų per investicijas gauti paramą, jos atsipirktų per 5-6 metus ir paskui 15-20 metų gamintų pačią pigiausią elektros energiją. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie saulės energetiką, kurios technologijos labai sparčiai pinga. Taip pat Lietuvoje turime didelį vietinio energijos šaltinio – biokuro potencialą. Jei būtų pakankamai politinės valios, galėtume tapti atsinaujinančios energetikos lydere Europoje“, – kalbėjo parlamentaras.
L. Balsys taip pat atkreipė dėmesį į Europos valstybių, ypač Portugalijos, patirtį einant elektros energijos rinkos decentralizacijos keliu ir ragina Vyriausybę greičiau atverti tam galimybes Lietuvoje.
„Lietuvoje didelis darbas padarytas rengiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma dvipusės elektros apskaitos sistema, leisianti vartotojui gaminti saulės, ar kito tipo atsinaujinančią elektros energiją savoms reikmėms, o gamybos perviršį padėti „pasaugoti“ Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriui („Lesto“). Šis įstatymas atvers kelią smulkiesiems, individualiesiems elektros energijos iš atsinaujinančių, pirmiausiai, saulės, gamintojams. Kiekvienas žmogus, įdiegęs savo namuose, daugiabutyje saulės elementus, galės savo reikmėms, daugiabučiui, namui pagaminti pigią elektros energiją, taip pat jam nereikės ieškoti, kur energiją padėti, kai jos jam dienos metu nereikia. Siūlome sudaryti galimybę, kad individualus gamintojas galėtų energiją atiduoti pasaugoti į elektros tinklus „Lesto“, o vėliau, jam energijos prireikus, iš ten pasiimti. Dar diskutuojame, ar už saugojimą reikėtų sumokėti tam tikrą mokestį. Mano įsitikinimu – nereikėtų“, – sakė L. Balsys.
Seimas jau yra pritaręs įstatymui svarstymo stadijoje, likęs tik galutinis priėmimas, gavus Vyriausybės išvadas.