Alytiškiai, neabejingi Lietuvos pokario istorijai, susirinkę į rotušę, išvydo naują kino režisieriaus dokumentininko Algimanto Maceinos filmą „Paskutinis". Tai 55 minučių trukmės kino juosta apie vieną paskutinių šalies ir paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį.
Kovojo iki 1965-ųjų
Tardamas įžangos žodį, vienas iš filmo pristatymo Alytuje iniciatorių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas istorikas Vytuolis Valūnas priminė, kad organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje represinių struktūrų buvo nuslopintas 1953-1954 metais.
„1957 metais buvo likę 17 partizanų, susibūrusių į kelias grupeles. Vėliau keli pasidavė, legalizavosi, kiti buvo nužudyti. Antanas Kraujelis buvo paskutinis aktyviai veikęs šalies partizanas, kuris kovojo iki 1965 metų kovo, iki savo žūties. Tiesa, dar keli ginkluoto pasipriešinimo kovotojai, kaip ir Antanas, liko ištikimi partizano priesaikai, tačiau pasitraukė į pogrindį, o vienas net sulaukė nepriklausomybės atkūrimo ir mirė 1994 metais", - sakė V.Valūnas.
Kūną išsivežė KGB
Pristatyme dalyvavusi A.Kraujelio sesuo habilituota mokslų daktarė Janina Šyvokienė pasakojo apie pokario ginkluoto pasipriešinimo tikslus - atkurti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, apie brolį Antaną, jo apsisprendimą savo gyvenimą skirti kovai už šalies nepriklausomybę. Nuslopinus organizuotą ginkluotą pasipriešinimą, medžioti jos brolio buvo mestos didelės KGB ir kitų represinių struktūrų pajėgos, kai kurios daugkartinių operacijų detalės buvo derinamos su Maskva. „Brolis turėjo nupjautvamzdį šautuvą, kurį paslėpdavo po drabužiais, buvo dailaus stoto, ilgų banguotų plaukų, kartais net persirengdavo moteriškais drabužiais. 1948 metais išeidamas į mišką ir atsisveikindamas su artimaisiais pasakė: „Mes parnešime laisvę", - prisiminė J.Šyvokienė.
Ji teigė, kad brolį pavyko susekti tik po 17 metų pasipriešinimo - ankstyvą 1965 metų pavasarį netoli Utenos, Papiškių kaimo sodyboje, kurią tų pačių metų kovo 17 dieną apsupo gausios KGB pajėgos. Po nelygios kovos A.Kraujelis atsisveikino su žmona ir sūnumi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. Paskutiniam aktyviam Lietuvos partizanui buvo 36 metai. Kūną išsivežė KGB ir niekas nežino, kur jis palaidotas. Kraujelių šeima tremties į Sibirą dalią patyrė du kartus.
Galima susukti vaidybinį filmą
„Paskutinis Lietuvos pokario partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas man yra įdomesnis herojus negu Tadas Blinda. Įsivaizduokite, kad vyras vaikšto po Uteną ar Molėtus apsirengęs moteriškais drabužiais, platina atsišaukimus, o jo visur ieško šimtai agentų, smogikų ir stribų. Apie jį Aukštaitijoje tebesklando legendos, kaip jis, apsivilkęs sovietinę artilerijos kapitono uniformą, rodydavosi viešumoje, kaip kagėbistai jo ieškodavo miškuose, o jis tuo metu puotaudavo smuklėse ir arbatinėse, vėliau palikdavo raštelį, kad čia lankėsi partizanas Siaubūnas. Tai keliolika metų iš proto varė represinių struktūrų vadus ir Vilniuje, ir Maskvoje", - pasakojo A.Maceina.
Režisieriaus teigimu, apie A.Kraujelį būtų galima susukti įdomų vaidybinį filmą, tik tam kol kas niekas neskiria lėšų. Režisierius ir pats save vadina tremtiniu, nes jo mama iš tremties grįžo jau būdama nėščia.
Pirmuosiuose juostos kadruose - tuometė moksleivių dainų šventė - masinis choras dainuoja tuo metu populiarią dainą „Na ir žąsys pas senelę", plaikstosi raudoni pionierių kaklaraiščiai, šypsosi tuomečiai Lietuvos vadovai - Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus ir Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Justas Paleckis, kai jiems pionieriai teikia gėlių puokštes. Tuo pat metu kitas Antanas - Siaubūnu pasivadinęs partizanas - vienui vienas su ginklu rankose, atsišaukimais kišenėse priešinosi okupacijai.
