Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas.
Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti. Aiškėja, kad tokių kaip ji Šiauliuose gali būti tūkstančiai, nes kažkas pradangino dalį duomenų ir ligonių kasos nebeturi informacijos apie kai kurių žmonių draustumą.
Poliklinika negauna lėšų
Pakalbintas Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Pranas Andruškevičius aiškina, kad ligonių kasų sukelti nepatogumai nemaži. Žmonės tik atėję į polikliniką sužino, kad nėra socialiai drausti, nors tuo pat metu gauna socialines pašalpas, yra besimokantys ar pensinio amžiaus žmonės, o tai savaime reiškia, kad gyventojas yra draustas.
„Iki 2011 metų gruodžio mėnesio ligonių kasos mokėdavo už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įstaigai už visus pacientus, prisirašiusius prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Nuo 2011 metų gruodžio apmokėta tik už socialiai draustus pacientus.“
Pasak P. Andruškevičiaus, prisirašiusiųjų pacientų skaičius nesumažėjo – tik buvo atskirti drausti ir nedrausti pacientai, ir sumokėta tik už socialiai draustus. Ligonių kasų duomenimis, šių metų sausio 31 dieną Dainų poliklinikoje buvo prisirašę 2959 nedrausti asmenys, dėl to įstaiga vien per šių metų sausį neteko 41 tūkstančio litų. Poliklinikos darbuotojų žiniomis, tarp nedraustųjų pateko ir dalis gyventojų, kurie yra socialiai drausti, o gydymo įstaiga už juos nebegauna pajamų. Kas atlygins nuostolius, dar neaišku.
Anot P. Andruškevičiaus, draustų asmenų dingimo iš Ligonių kasų duomenų bazės šiuo metu sutikrinti neįmanoma, kol asmuo nesikreips į polikliniką. Šiai dienai kreipėsi tik 4 tokie pacientai – jo žiniomis, tai tik maža dalis iš tų, kurių draustumą įrodantys duomenys ligonių kasų sistemoje yra dingę.
Kyla nepatogumų
Įstaigos vadovas piktinasi, kad sveikatos priežiūros centras turi įrodinėti ligonių kasoms, kad vienas ar kitas asmuo iš tikrųjų yra draustas, nes jo duomenų apie draustumą ligonių kasos kažkodėl nebeturi. „Kiekvieną pacientą, atėjusį į ligoninę, tikriname, ranka užrašinėjame, ar jis draustas, ar nedraustas. Tai kelia šokių tokių nepatogumų, tačiau bandome padėti ligonių kasoms kuo greičiau išspręsti susidariusią problemą“, – kalba P. Andruškevičius.
Anot poliklinikos vadovo, dėl neapdairaus duomenų perkėlimo kenčia visa šalis ir tai lieka ligonių kasų problema. P. Andruškevičius stebisi, kad duomenys taip ilgai neatstatomi. „Nesuprantamas dalykas, kodėl negali iš gyventojų registro sukelti trūkstamus duomenis“, – stebisi P. Andruškevičius.
Ištirpo 6 tūkstančiai pacientų
Panašiai kalbėjo ir Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis. Jis aiškino, kad pirminės sveikatos priežiūros centrų pagrindines pajamas sudaro metinis apmokėjimas už prisirašiusių asmenų skaičių. Šiaulių centro poliklinikoje tai sudaro tris ketvirtadalius visų pajamų. Kitos pajamos poliklinikoje uždirbamos už profilaktines programas ir tikrinimus, skatinamąsias paslaugas ir antrinio lygio konsultacijas.
„Nuo šių metų sausio 1 dienos teritorinė ligonių kasa pradėjo mokėti tik už prisirašiusius asmenis, kurie turi draustumą. Prisirašiusių asmenų skaičius buvo sumažintas apie 10 procentų ir tai mūsų įstaigoje sudaro apie 6 tūkstančius asmenų“, – kalba poliklinikos vadovas M. Maželis.
Poliklinika patiria išlaidų
Poliklinikos vadovo manymu, viskas vyksta dėl nesusikalbėjimo tarp teritorinių ligonių kasų, darbo biržos, socialinės rūpybos įstaigų, mokyklų, migracijos tarnybų, mokesčių inspekcijos ir „Sodros“, o finansiškai nukentėjo šeimos gydytojų paslaugas teikiančios įstaigos.
„Tapome tarsi mokesčių policininkais. Ieškome išbrauktųjų pacientų namuose, skambiname, rašome laiškus. Negana to, mes tapome tokių asmenų dokumentų tvarkytojais – kopijuojame įvairius pacientų pažymėjimus, siunčiame ligonių kasai, bandome įrodyti tokių pacientų draustumą, lengvindami jų rūpesčius, tačiau patys patirdami išlaidas. O juk visą nepasitenkinimą tenka išklausyti mūsų registratūros darbuotojams, slaugytojams, gydytojams“, – kalba M. Maželis.
Poliklinikos vadovo teigimu, nuo sausio mėnesio į Šiaulių centro polikliniką kreipėsi daugiau kaip šimtas tariamai nedraustų asmenų. Bėda ta, kad išbraukti kaip nedrausti asmenys paprastai nesikreipia į gydymo įstaigą, kol nesuserga, ir tik tada paaiškėja, kad žmogus išbrauktas nepagrįstai, nes yra socialiai draustas. Tik tada toks pacientas vėl įtraukiamas tarp socialiai draustų poliklinikos pacientų. O už likusius išbrauktus pacientus, kurie dar nesusirgo, poliklinikos negauna pajamų ir šis pacientų bei pajamų už juos praradimas yra labai skausmingas.
Prašo gydymo įstaigų pagalbos
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Statistikos ir analizės skyriaus vedėja Laima Juškaitė tikina, kad jokių dingusių duomenų nėra ir negali būti.
Vis dėlto L. Juškaitė neneigia, kad yra kategorija žmonių, kurie dar nėra įtraukti į duomenų bazę, bet tai turėtų padaryti patys gyventojai. L. Juškaitės manymu, iš niekur duomenys neateis, jei pats žmogus jų nepateiks, o visų žmonių, esančių sistemoje, duomenys gaunami „automatiškai“ ir jokių problemų dėl to esą nėra.
Išeitų taip, kad kiekvienas žmogus informacijos perdavimu apie savo draustumą turi rūpintis pats ir kaskart perdavinėti duomenis ligonių kasoms, nes susirgęs gali sulaukti nemalonių staigmenų.
„Viskas vyksta automatiniu būdu, tačiau tenka ir ranka suvedinėti duomenis, todėl kilus tokioms problemoms prašome, kad gydymo įstaigoje būtų nukopijuojami pacientų dokumentai ir perduodami ligonių kasai. Žmonių, neįtrauktų į duomenų bazę, yra labai nedaug, todėl tikimės, kad greitu metu apie visų draustumą turėsime informaciją. Bendromis jėgomis tikimės surinkti visus duomenis, kad ir įstaigai, ir žmogui būtų gerai“, – problemą galop pripažino L. Juškaitė.
Lina ABROMAVIČIENĖ
