Į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka benamiai su nušalusiomis galūnėmis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Neblaivūs, dvokiantys ir apsidaužę benamiai – didelis rūpesti s socialiniams darbuotojams, policijos pareigūnams ir medikams. Ligoninės asocialių asmenų priežiūrai ir gydymui išleidžia nemažai lėšų, kurių teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms nekompensuoja.
Terorizuoja medikus
Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis į gyvenimo nuošalę stumia vis daugiau šalies gyventojų. Be namų, pragyvenimo šaltinio likusių ir degraduojančių žmonių agresijos ir įtūžio aukomis vis dažniau tampa slaugytojai ir gydytojai. „Tai didžiulė problema, kuri darosi vis opesnė. Per metus pas mus patenka apie 1 300–1 400 asocialių asmenų. Kasmet jų padaugėja 100– 150. Pernai ligoninė jų priežiūrai išleido per 200 tūkst. litų, šiemet tam prireiks jau ketvirčio milijono. Šie žmonės dažniausiai neturi privalomojo sveikatos draudimo, ligonių kasos išlaidų nekompensuoja“, – apmaudavo Kauno apskrities ligoninės vadovas Stasys Gendvilis. Žiemą ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai ir dieną, ir naktį susiduria su girtais ir prasmirdusias vyrais bei moterimis. Juos pirmiausia tenka nuprausti, perrengti. Neretai jie elgiasi agresyviai, terorizuoja slaugytojus ir gydytojus. „Personalui tenka labai nedėkingas darbas. Benamių leksika, agresyvi elgsena, dvokas piktina aplinkinius ir kelia baimę kitiems pacientams. Asocialūs asmenys ne kartą yra suniokoję ligoninės turtą, pavogę kompiuterį, stebėjimo kamerą“, – sakė S.Gendvilis.
Išblaivina skubios pagalbos skyriuje
Laikinai einantis Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjo pareigas Arvydas Žilys tvirtino, kad asocialūs asmenys daugiau rūpesčių kelia žiemą. Į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dažniausiai patenka benamiai su nušalusiomis galūnėmis. Būtinoji medicinos pagalba suteikiama nepaisant to, drausti jie privalomuoju sveikatos draudimu ar ne. Problemų dėl paslaugų apmokėjimo iškyla, kai tokiems pacientams reikia tolesnio gydymo. „Medicinos personalui tenka atlikti ir socialines paslaugas. Slaugytojai juos nuprausia, perrengia. Turime parūpinę labdaros drabužių. Jei lauke spaudžia šaltis, benamiai nuvežami iki nakvynės namų. Negi išmesi žmones į gatvę“, – aiškino gydytojas A.Žilys. Nuo liepos mėnesio Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje teikiama nauja stebėjimo paslauga. Jos prireikia, jei šiame skyriuje apžiūrėjus pacientą dar negalima tiksliai įvertinti jo sveikatos būklės, jei tyrimams ir tam tikriems gydymo veiksmams atlikti reikia iki 24 val. laiko ir kitais atvejais. Šią paslaugą galima suteikti ir neblaiviems asmenims. Jie išblaivinami, apžiūrimi gydytojo ir, jei neprireikia papildomo gydymo, paleidžiami iš ligoninės. Pasak A.Žilio, pacientų išblaivinimo, kaip ir kitas stebėjimo paslaugas, apmoka teritorinė ligonių kasa.
Svarbios tik girtų teisės?
„Jei miestuose būtų išblaivinimo įstaigos, medikams būtų mažiau problemų. Džiaugėmės, kai Panevėžyje buvo atkurta blaivykla. Tačiau ji veikė neilgai – savivaldybės taryba nusprendė, kad tai prieštarauja teisės normoms, ir blaivyklai išlaikyti daugiau lėšų nebeskyrė“, – apgailestavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintaras Kliauga. Policijos pareigūnai neblaivius gyventojus kartais trumpam uždaro į areštinę. „Dviejų kvadratinių metrų laikino sulaikymo kameroje sąlygos ne kokios. Paguli ant suolo, prasiblaivo ir paleidžiame. Policija turi teisę išblaivinti, tačiau tai ne mūsų pareiga“, – aiškino G.Kliauga. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas pabrėžė, kad policijos pareigūnai ne kartą įtikinėjo ir Seimo narius, ir savivaldos atstovus, kad blaivyklų atsisakyti buvo paskubėta, jos dar yra reikalingos. Anot G.Kliaugos, jei būtų bendras valdžios sutarimas, atsirastų ir lėšų blaivykloms išlaikyti, ir atitinkamai būtų pakoreguoti teisės aktai. „Vadinasi, dabar paisome girtų asmenų teisių, o aplinkinių – ne“, – pastebėjo policijos pareigūnas.
Problema iki šiol neišspręsta
Kauno ligoninės vadovas S.Gendvilis nusivylęs, kad ne vienus metus keliamai problemai neatsiranda sprendimų. Buvo kreiptasi ir į savivaldos atstovus, ir į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, tačiau girtų benamių ligoninėse tik daugėja. „Tai ne medicinos, o socialinė ar išblaivinimo paslauga. Tokias paslaugas reikėtų sutelkti vienoje įstaigoje, į kurią ir turėtų pakliūti asocialūs žmonės“, – samprotavo S.Gendvilis. Tokią įstaigą norėta steigti prie Kauno priklausomybės ligų centro, tačiau kol kas šis sumanymas neįgyvendintas. Panevėžiečiai prieš keletą metų pagal šiuolaikiškus standartus įrengė blaivyklą, vienu metu galėjusią priimti iki 30 žmonių. Agresyviems girtuokliams tramdyti buvo paruošti ledinio vandens dušai. Puoselėti planai ne tik blaivinti, bet ir auklėti į šią įstaigą patekusius gyventojus. Tačiau netrukus ši įstaiga užvėrė duris. „Taip, tai didelė problema, ypač ligoninėms, tačiau ją reikia spręsti valstybės lygiu. Priverstinis išblaivinimas pažeidžia žmogaus teises ir laisves, todėl blaivyklos ir vėl nebeliko“, – sakė Panevėžio miesto vicemerė Rimantė Ratinskaitė. Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą, blaivyklos panaikintos dėl prieštaravimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) konsultantės socialiniais klausimais Gražinos Šapalaitės teigimu, 2009 metais Seimo iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuri nag rinėjo galimybes steigti blaivyklas, tačiau jokio sprendimo nerado. „Blaivinimą norėta primesti savivaldybėms, tačiau lėšų tam nebuvo numatyta. Be to, blaivyklų steigti neleidžia teisinė bazė. Reikėtų išsamios teisės aktų analizės ir suderinimo, kad išblaivinimo paslaugą būtų galima atlikti nepažeidžiant žmogaus teisių“, – aiškino G.Šapalaitė. Anot LSA atstovės, buvo pasiūlymų blaivyklas kurti prie nakvynės namų, tačiau ši įstaiga vykdo socialinę funkciją. O socialinė paslauga negali būti priverstinė.
Vida Tavorienė
