Ta žudanti liga – tai žmogų netikėtai užklupusi meningokokinė infekcija. Kasmet Lietuvoje ji pasiglemžia, kaip byloja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) per pastaruosius penkerius metus sukaupta statistika, po 5–7 žmones. Daugiausia – jaunus.
Mokykloje – gedulas
Šiais metais meningokokinė infekcija Lietuvoje pražudė jau du žmones – 3 ir 18 metų. Iš viso ši liga jau buvo diagnozuota dar 6 asmenims – jie pasveiko.
Baisiausia, kaip sėja nerimą medikai, meningokokinė infekcija ne tik užklumpa netikėtai ir staiga, bet ir nelengva operatyviai atpažinti pačią ligą, nes savo simptomais ji labai panaši į gripą, todėl klaidina.
Neseniai nuskambėjo gedulinga žinia iš prie Vilniaus esančių Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos. Likus kelioms dienoms iki tradicinio abiturientų šimtadienio, staiga mirė dvyliktokė Marta K. (18 m.). Medikai patvirtino, kad merginą pražudė meningokokinė infekcija. Planuotos šventės nuotaikas aptemdė gedulas...
Liga abiturientę pakirto žaibiškai. Vieną dieną ji sunegalavo, o ketvirtą ligos dieną merginos gyvybė užgeso.
Iš pradžių atrodė, kad Marta tik įprastai peršalusi: vos pradėjusi karščiuoti, mergina nebeišėjo iš namų, nors tądien šios vienos iš gabiausių gimnazijos abiturienčių laukta matematikos olimpiadoje. Ligonę kamavo stiprūs galvos skausmai, skaudėjo gerklę. Vėliau prasidėjo pykinimas, viduriavimas, kūną pradėjo berti rausvomis dėmelėmis. Trečią ligos dieną kūnas buvo sėte nusėtas tokių dėmelių. Tada suskubta į ligoninę, bet... pavėluota. Medikams nepavyko išgelbėti Grigiškių gimnazijos pasididžiavimo, nes infekcija išplito žaibiškai.
Tyrimų nebesulaukė
Martos likimo sukrėsti bendramoksliai, kaip pasakojo mokytojai, norėdami kuo daugiau sužinoti apie ligą žudikę, ir internete žinių aktyviai ieškojo, ir pedagogus klausimais apibėrė. Jie kone kiekvienas žadėjo kuo skubiau kreiptis į medikus neva net ir slogai prasidėjus.
Tačiau vilniečio Igno P. (15 m.), nuo meningokokinės infekcijos staiga mirusio taip pat šiais mokslo metais, spalio 5-ąją, tėveliai turbūt tik liūdnai pasišypsotų iš tokių sunerimusių ir staiga savo sveikata susirūpinusių moksleivių pažadų. Mat Igno artimieji patyrė, kad gydytojas, užklupus ligai žudikei, gali ligos ir neatpažinti. Taip nutiko šių vilniečių šeimoje.
Meningokokinė infekcija Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivį Igną įveikė per nepilną vieną parą. Vienos dienos rytą paauglys tėvams pranešė karščiuojantis ir skundėsi, kad gelia kaulus, todėl neis į mokyklą. Į žinią sureaguota tinkamai: buvo iškviesta šeimos gydytoja – ji Igną apžiūrėjo apie pietus. Medikė, neįtarusi klastingos ligos, rekomendavo gerti vaistus nuo temperatūros ir skausmo, o kitą dieną, atėjus į polikliniką, pasidaryti šlapimo ir kraujo tyrimus.
Paauglys kantriai laukė rytdienos, iš lovos nelipo, o vakare jo tėtis pastebėjo, kad sūnus jaučiasi visai prastai, sunkiai kvėpuoja, dūsta, be to, jo visas kūnas buvo išbertas rausvomis dėmelėmis. Pagalba ligoniui neatidėliota – tėvai skubiai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Tačiau tuoj paaiškėjo, kad gydytojų pastangos pralaimėjo prieš ligonį žaibiškai sunaikinusią meningokokinę infekciją – Ignas, gelbėtas kelias valandas, mirė.
Kas dešimtas miršta
Sūnų palaidoję vilniečiai P. suabejojo Vilniaus Centro poliklinikos gydytojos Lijanos Žmuidzinavičiūtės, kuri pirmoji apžiūrėjo Igną namie, kompetencija ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ištirtų ir įvertintų gydytojos veiksmus. Tačiau medikės kolegos iškart buvo linkę ją užtarti. Jie atkakliai kartojo, kad meningokokinė infekcija – žaibiškai plintanti ir žudanti liga, iš pradžių neišsiduodanti jokiais išskirtiniais požymiais. Todėl net ir didžiulė – per 20 metų – vaikų gydytojos darbo patirtis nepadėjusi atpažinti Igną užklupusios ligos. Beje, ši gydytoja, pačios teigimu, per savo gyvenimą yra susidūrusi tik su keturiais meningokokinės infekcijos atvejais.
Ir dauguma „Akistatos“ kalbintų šeimos gydytojų patvirtino, kad ši liga jų praktikoje – daugiau tik teorinė, bet šiurpi: maždaug dešimtadaliui susirgusiųjų – tarsi mirties nuosprendis, net nepaisant operatyvių ir profesionalių pastangų išgelbėti. Pasirodo, Lietuvoje ir pasiskiepyti nuo šios ligos negalima, nes specifiniai skiepai pas mus rekomenduojami tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (pavyzdžiui, Afriką), o Lietuvoje (ir visoje Europoje) naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.
Bijo, bet negąsdina
Medikai aiškina, kad dažniausiai užsikrečiama per seiles – naudojantis tais pačiais indais, dalijantis maisto produktais, bučiuojantis arba ir tik čiaudint ar kosint, kai bakterijos nešiotojas yra labai arti. Šis, beje, pats gali ir nesirgti. Skelbiama, kad meningokokų turi trečdalis visų žmonių – bakterijos slypi nosiaryklėje, tačiau dėl nežinomų priežasčių staiga suaktyvėja.
Po mirtinų ligos atvejų paprastai būna užgulti medicinos įstaigų koridoriai, visi skuba pas gydytojus, bet vėliau tokia panika atslūgsta.
„Akistatai“ pasidomėjus kelių rajonų mokyklose, kaip reaguota į naujausią liūdną žinią iš Grigiškių gimnazijos, Prienų, Šakių, Alytaus rajonuose nepavyko rasti nė vieno mokyklos direktoriaus, kuris būtų papasakojęs, kad pokalbiais ir raginimais domėtis būtų padidintas mokinių dėmesys meningokokinei infekcijai.
Anot kalbintų pedagogų, visgi nėra ko tikėtis, kad kiekvienas asmuo, pajutęs kylančią kūno temperatūrą, iškart skubės pas šeimos gydytoją, nes ir šie neragina taip daryti. Visi labiau sukrunta tik įvykus tragedijai.
Komentara:
Daiva Razmuvienė, Lietuvos ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja
Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Liga neretai sukelia protrūkius. Ji plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali ir jau sergantis asmuo, ir sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienas).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, ypač – vaikams, taip pat – esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, esant stresui.
Ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas. Būdingas odos bėrimas.
Liga gydoma antibiotikais – bet tik kreipusis į savo šeimos gydytoją, kuris juos ir skirs.
Tik faktai:
Anksčiau meningokokinės infekcijos protrūkiai būdavo fiksuojami kas 20–30 metų, paskui intervalas sumažėjo iki 10-12 metų, o pastaruoju laiku protrūkiai pradėjo kartotis kas 5 metus.
Lietuvos ULAC sukauptais penkerių pastarųjų metų duomenimis, nuo 2008 metų Lietuvoje meningokokinės infekcijos atvejų trejus metus mažėjo: 2008 m. buvo susirgę 79 žmonės, iš jų 5 mirė, 2009 m. – 69 atvejai (6 mirtini), 2010 m. – 39 (7).
2011 metais sergamumas šia liga iškart šoktelėjo dvigubai – užfiksuoti 77 atvejai; 7 ligoniai mirė.
Meningokokinė infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, o mirtinai pakerta dažniau jaunus žmones: pernai nuo šios ligos mirė 4 kūdikiai (nuo mėnesio amžiaus iki metukų), paauglys, jaunuolis ir 40 metų ligonis; 2010 m. – 2 kūdikiai, 2 augesni mažyliai, vienas 53 metų žmogus ir du, perkopę 70 metų; 2009 m. – 2 kūdikiai, vienas 24 metų ligonis ir trys 32–49 metų asmenys; 2008 m. – 3 mažyliai iki dvejų metukų, vienas 52 metų ligonis ir vienas 76 metų žmogus.
Susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju sezonu, tačiau susergama ir kitais mėnesiais.
Taip gali atrodyti meningokokinės infekcijos bėrimai ant kūno (ULAC nuotr.)
Irena ZUBRICKIENĖ
