Negali būti jokių diskusijų, ar Lietuvai reikalingas spermos bankas, – jis būtinas, teigia lrt.lt kalbinti medikai. „Kaip jūs manote, ar geriau savo išnešiotą vaiką auginti, ar svetimą? Dauguma moterų mieliau augintų savo išnešiotą“, – teigia Santariškių klinikų Urologijos centro profesorius B. Dainys. Ar Lietuva turės spermos banką, gali paaiškėti jau vasarą.
Klinikos „Vaikas ir motina“ direktorė Eglė Steponavičienė teigia, kad spermos banko Lietuvoje iki šiol nėra, nes nėra sutvarkytas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas.
„Šiuo metu dirbtiniai apvaisinimai atliekami vadovaujantis 1999 metų ministro įsakymu, tačiau paties dirbtinio apvaisinimo įstatymo kol kas nėra. Dirbtinį apvaisinimą leidžiama atlikti tiktai sutuoktiniams, o tai reiškia, kad nei svetimos moters, nei svetimo vyro lytinės ląstelės negali būti naudojamos.
Dabar spermą dirbtinio apvaisinimo klinikose prieš hemoterapiją vyrai gali užsišaldyti, bet vėliau ją panaudoti gali tik savo sutuoktinės apvaisinimui“, – pasakojo pašnekovė. Anot E. Steponavičienės, dirbtinio apvaisinimo srityje dirbantys medikai Lietuvoje galiojančių įstatymų nepažeidinėja.
„Kas gi darys kažką nelegaliai? Daroma tas, kas yra leidžiama ministro įsakymu, ir viskas. Ir jeigu bus priimtas įstatymas, kuris draus lytinių ląstelių donorystę, vadinasi, spermos bankas, kaip ir buvo Latvijoje, taip jis ten ir bus, o Lietuvoje jo nebus“, – sakė lrt.lt pašnekovė.
„Vaisingumo klinikos“ gydytojos ir ginekologės Audronės Usonienės teigimu, Seimui ir Vyriausybei reikia apsispręsti dėl vieno iš dviejų Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų.
„Kalbant apie įstatymo pateikimą, vienas yra pateiktas Seimo nario Algio Kašėtos. Jame planuojama drausti spermos donorystę, kiaušialąsčių donorystę, apvaisinti ribotą skaičių kiaušialąsčių ir gauti ribotą skaičių embrionų darant dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Kitas įstatymo projektas yra liberalus (parengtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sušauktos darbo grupės – lrt.lt)“, – pasakojo medikė.
Tačiau Seimo narys Algis Kašėta sako, jog anksčiau minėto jo įstatymo projekto nebėra – jį atmetęs Sveikatos reikalų komitetas. Lietuvos bioetikos komiteto vyriausia specialistė Asta Čekanauskaitė ragina visuomenę kuo greičiau rasti atsakymą į kontraversišką etikos klausimą.
„Jeigu yra įteisinta lytinių ląstelių donorystė šalyje, tai tada atitinkamai ir tie lytinių ląstelių bankai yra, bet kadangi mūsų teisinė realybė šiuo metu yra tokia, kad mūsų ministro įsakymu reglamentuojamas tik dirbtinis apvaisinimas poroje, jeigu tai yra sutuoktinių pora, tai tas tarytum suponuoja, kad donorystė yra kaip ir nepraktikuojama šitoje šalyje. Turbūt donorų bankai dabar ir nekuriami dėl to, kad nėra teisinių prielaidų lytines ląsteles donuoti kitoms poroms. Mano nuomone, reikia kelti klausimą, ne ar spermos bankas mums yra reikalingas, bet ar priimtina lietuviams lytinių ląstelių donorystė. Principinis klausimas, ar mums iš viso priimtina yra idėja, kad galima naudoti kito žmogaus lytines ląsteles poros apvaisinimui“, – teigia pašnekovė.
Anot A. Čekanauskaitės, lytinių ląstelių donorystės klausimas daugelyje pasaulio šalių sprendžiamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikų negalinčių turėti asmenų naudai.
„Skirtingos Europos šalys turi skirtingą nuomonę šiuo klausimu, dėl to yra didelė etinė ir teisinė diskusija, vis dėlto daugumoje šalių vyriškos lyties ląstelių donorystė yra leidžiama ir praktikuojama. Tose šalyse veikia ir spermos bankai“, – dėstė A. Čekanauskaitė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro profesorius Balys Dainys sako, jog yra nuogąstavimų, kad įteisinus lytinių ląstelių donorystę, gali prasidėti negeri dalykai. „Kai kas baiminasi, kad įteisinus lytinių ląstelių donorystę neprasidėtų prekyba jomis“, – teigia medikas. B. Dainio nuomone, Lietuvai spermos bankas tiesiog būtinas.
„Pas mus labai daug nevaisingų šeimų, daug tų, kurie nori turėti vaikų, tačiau dėl įvairių priežasčių to negali. Įsivaikinti ne visi nori. Kaip jūs manote, ar geriau savo išnešiotą vaiką auginti, ar svetimą? Už moteris, žinoma, kalbu. Dauguma moterų vis dėlto mieliau augintų savo išnešiotą vaiką. Aš taip galvočiau, net jei ir neturėčiau vaikų. Kalbu ne kaip specialistas, o kaip žmogus“, – prisipažino B. Dainys.
B. Dainiui ir A. Čekanauskaitei antrino medicinos mokslų daktarė, andrologė Birutė Žilaitienė. „Mes, specialistai, kurie gydome nevaisingas šeimas, susiduriame su atvejais, su pacientais, kada yra neįmanoma padėti kitomis priemonėmis. Sakykime, vyrams būna įgimti genetiniai sindromai, kai nevyksta spermatogenezė. Mums būtų labai gerai, jeigu mes galėtume pasiūlyti jiems priemones, kurios yra taikomos visame pasaulyje – apvaisinimą donoro sperma. Tam yra reikalingas spermos bankas.
Ar pasirinkti šį metodą tam, kad turėtų vaikų, tai jau yra šeimos sprendimas, kuris priklauso nuo daugelio aplinkybių. Bet mes, kaip specialistai, turime turėti visas priemones“, – teigė medikė.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sušauktos darbo grupės vadovė Rima Vaitkienė lrt.lt informavo apie šiuo metu ruošiamą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą.
„Šiuo metu yra svarstomas naujas projektas. Jis numatytų lytinių ląstelių donorystę ir pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką bei pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko motinystės ir tėvystės klausimus. Tai dar yra tiktai projektas, o tai reiškia, kad vyksta diskusija, bet pagal dabartinį pasiūlymą, pagalbinio apvaisinimo metodiką, lytinių ląstelių donorystę siūloma įteisinti tiktai sutuoktiniams“, – teigė pašnekovė.
Anot R. Vaitkienės, šiuo metu darbo grupėje dar vyksta diskusijos dėl to, ar dirbtinio apvaisinimo metu moteriai apvaisinti būtų leidžiama naudoti tik jos vyro spermą, ar leisti naudoti ir donoro spermą.
Taip pat kol kas nepavyksta priimti vieningo sprendimo dėl to, kam leisti atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūrą – tik oficialiems sutuoktiniams ar ir gyvenimo partneriams. Taip pat dar diskutuojama ne tik dėl vyriškų lytinių ląstelių, bet ir dėl moteriškų lytinių ląstelių, kiaušialąsčių, donorystės.
„Per porą mėnesių ministrui turime pateikti paskutinius pasiūlymus, tai gegužę ar birželį turbūt bus galima tikėtis, kad jau atsiras Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymai Vyriausybei dėl konkretaus įstatymo teksto ir konkrečių nuostatų“, – reziumavo R. Vaitkienė.
Andželika Lukaitė
