Plaukų slinkimas bei plikimas – jaunėjanti problema, kuri vis dažniau užklumpa net ir 16-17 metų paauglius. Dalis pradėjusių plikti vyrų susitaiko su realybe, nusiskuta plaukus, o dalis ima slėptis po kepure.
Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pastebi, kad dalis vyrų gražius plaukus sieja su vyriškumu, tad netekus jų būna be galo sunku susitaikyti:
„Be to, mūsų visuomenei vis dar yra įprasta manyti, kad vyrai gali nuplikti, o moterys – ne, kadangi net ir nuplikusios jos turi alternatyvą dėvėti perukus. Toks susidaręs stereotipas iškraipo požiūrį į galimybę ir vyrams dėvėti perukus ar nešioti priklijuojamus plaukus.
Todėl dažnai pasakius vyrams, kad niekuo padėti negalime, alternatyva norint turėti plaukus yra užsisakyti peruką ar priklijuojamos plaukus, dažnai jie šio pasiūlymo atsisako, nenori priimti, kadangi jiems įprasta manyti, kad tai – nevyriška.“
Plaukų slinkimas – didžiulė problema?
Viena dažniausių plaukų ligų, dėl kurios žmonės kreipiasi į specialistus, yra androgeninė alopecija. Ši liga – dažniausia plaukų slinkimo priežastis. Androgeninė alopecija – genetiškai nulemtas ir lytinių hormonų sąlygojamas palaipsninis plaukų retėjimas.
Gydytojas teigia, kad plaukų slinkimas arba plikimas yra dažna vyrų bėda. Jis tikina, kad net 90 proc. vyrų anksčiau ar vėliau ima retėti plaukai, palaipsniui kilti priekinė plaukų augimo linija arba atsirasti išretėję plaukai viršugalvio srityje.
„Pastebime, kad ši problema vis jaunėja ir plaukų pradedama netekti jau paauglystėje. Moterims ši problema nėra tokia išreikšta kaip vyrams. Maždaug pusė moterų taip pat turi polinkį į androgeninę alopeciją, tačiau jos eiga būna daug lėtesnė, pradžia daug vėlesnė, dažniausiai liga prasideda jau po menopauzės.
Sulaukti jaunos pacientės su androgenine alopecija yra sąlyginai retesnis atvejis nei jaunų pacientų, tačiau moterys daug dažniau susiduria su kitomis plaukų ligomis“, – paaiškina pašnekovas.
Nors yra ir daugybė kitų priežasčių, kodėl plaukai slenka ar retėja, gydytojas patvirtina, kad androgeninė alopecija yra viena dažniausių, kurią galimą pastebėti praktikoje konsultuojant pacientus. Visgi, plaukų slinkimas ir plikimas yra skirstomas į dvi stambias grupes: randines ir nerandines alopecijas.
„Randinės alopecijos proceso metu yra aktyviai sunaikinamas plauko folikulas, kurio vietoje lieka randas. Tai yra tokios būklės, kurios reikalauja skubios gydytojo apžiūros, kadangi esant šiai ligai svarbiausia sustabdyti jos progresavimą.
Tai, ko žmogus netenka, nebesusigrąžins, todėl pagrindinis tikslas ir yra sustabdyti procesą. Randinėms alopecijoms priklauso raudonoji vilkligė, kerpligė, disekuojantis folikulitas ir kt. Tokios būklės yra ganėtinai retos, specifinės ligos“, – sako gydytojas dermatovenerologas.
Esant nerandinei alopecijai, plauko folikulas nėra sunaikinamas, taigi yra tikimybė ne tik sustabdyti procesą, bet ir pagerinti plaukų būklę. Dažnu atveju pacientai skundžiasi telogeniniu plaukų slinkimu, kuris neretai yra susijęs su stresu ar skirtingu metų laiku, tam tikrų medžiagų trūkumu organizme.
Be to, dažnai su plaukų slinkimo problema susiduria moterys po gimdymo, maitinimo krūtimi metu. Įtakos turėti gali ir įvairios operacijos:
„Prie nerandinių alopecijos ligų priskiriama ir židininė alopecija, kuomet pacientams plaukai gali iškristi ne tik iš galvos odos, tačiau ir iš skirtingų kūno vietų. Telogeninis arba streso organizmui sukeltas plaukų slinkimas yra dažniau pastebimas moterims, kai tuo tarpu absoliuti dauguma vyrų kenčia nuo androgeninės alopecijos, bet kartais susiduriame su šių būklių deriniu.“
Gydytojas pasakoja, kad per parą yra normalu netekti apie 100 plaukų. Jeigu žmogus galvą plauna ne kiekvieną dieną, naudoja įvairias plaukų formavimo priemones, o galva yra plaunama kas 3-4 dienas, iškritusių plaukų kiekis plovimo metu gali būti ir kur kas didesnis.
Todėl pašnekovas ragina nesivadovauti populiariu mitu, kuris teigia, jog rečiau plaunant plaukus jie mažiau riebaluosis ar taip sumažinsime plaukų slinkimą.
Be to, kiekvienas plaukas turi savo gyvenimo ciklą, kurį sudaro trys skirtingos, tarpusavyje besikeičiančios anageno, katageno ir telogeno fazės:
„Dėl šios natūralios kaitos mes kasdien ir netenkame apie 100 plaukų, tačiau jei galvą plaunate tik vieną ar du kartus per savaitę, natūralu, kad po plovimo vonioje rasite gerokai daugiau plaukų.“
Tačiau kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus? Gydytojas dermatovenerologas T. Raudonis atsakydamas į šį klausimą sako, kad sunerimti reikėtų, kuomet pastebime kylančią atgal plaukų augimo liniją, atsiradusį išplikimo židinį arba kai plaukai ima slinkti dideliais kuokštais.
Visgi, jeigu iškritusių plaukų didesnį kiekį pastebite kelias dienas, panikuoti iškart nereikėtų. Pagalbos į specialistus T. Raudonis ragina kreiptis, kai problema užsitęsia ilgiau nei porą mėnesių.
Kosmetinės priemonės – neveiksnios?
Neretai susidūrus su plaukų slinkimo problema skubame į vaistinę ar kosmetikos priemonių parduotuves norėdami įsigyti priemonių, galinčių padėti sustabdyti slinkimą arba paskatinti plaukų augimą.
Deja, tačiau, anot pašnekovo, jokios kosmetinės priemonės – šampūnai arba kondicionieriai – neveikia. Lygiai taip pat yra neveiksnios ir liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, svogūnų ar kitų maisto produktų trynimas į galvos odą:
„Šampūnai, kurie naudojami plaukų augimo skatinimui, dažnai sudėtyje turi kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų, kurios neva pagerina skalpo odos kraujotaką ar aprūpina plauką maitinančiomis medžiagomis.
Tačiau gerai pagalvokite – šampūną ar kondicionierių tepame ant galvos minutei-dviems ir po to nuplauname. Iš tokių priemonių mes galime tikėtis tik tiek, kad šios gerai išplaus galvos odą, nepaliks nešvarumų, nesudirgins odos ar per daug jos nesausins.
Be to, lygiai taip pat nereikėtų bijoti ir šampūnų sudėtyje chemijos: įvairių konservantų, parabenų, silikono, sulfatų ir panašiai. Tyrimais įrodyta, kad tai nėra itin žalingos medžiagos mūsų organizmui, be to, ir jų ekspozicijos laikas yra tik kelios minutės, po to mes jas nuplauname.
Dažnai naudojami ir įvairūs serumai, ampulės, tačiau nors neretai šios priemonės kainuoja ganėtinai brangiai, deja, tai nėra vaistai ir moksliškai įrodyto poveikio stabdant plaukų slinkimą jos neturi, tačiau kartais gali padėti jiems greičiau augti.“
T. Raudonis taip pat priduria, kad kosmetinės priemonės gali būti rekomenduojamos kaip alternatyva esant atvejams, kai pacientui negalima skirti aktyvaus gydymo vaistais. Pavyzdžiui, jei asmuo yra po onkologinės ligos, moteris maitinanti krūtimi ar yra besilaukianti, maži vaikai.
„Tai – kelios specifinės grupės žmonių, kuriems toks metodas gali būti naudingas. Visgi, užsiimti savigyda ar klausyti vaistininkų patarimų, koks vienoks ar kitoks serumas yra nuostabus, nereikėtų. Tai yra paprasčiausia apgaulė ir geras marketingas, tad nepulkite pirkti visko, ką jums siūlo, nes tikėtina, kad už to slypi interesas tik parduoti prekę ir užsidirbti“, – įspėja.
Kas padės?
Kitas dalykas, kurį taip pat išskiria gydytojas, yra papildai. Pasak jo, jokie maisto papildai plaukų slinkimo negydo ar juo labiau nesustabdo šio proceso.
„Nė viena sudedamoji medžiaga papilduose neturi aiškių mokslinių įrodymų apie savo veiksmingumą. Taip, maisto papildai gali padėti plaukams greičiau ataugti, suteikti galbūt gražesnę plaukų tekstūrą ar atrodyti labiau blizgantys, tačiau tikėtis, kad jie nustos slinkti, nereikėtų.
Žinoma, kartais būna sutapimų, kad vieni ar kiti papildai padėjo ataugti plaukams, tačiau tai yra tik sutapimas, nes, pavyzdžiui, esant stresiniam plaukų slinkimui, jis turi ribotą ligos trukmę. Natūraliai plaukai slinkti nustoja per 4-6 mėnesius ir nesvarbu, gersite ar ne kažkokius papildus, todėl ir reklama socialiniuose tinkluose apie populiarius guminukus ir jų daromus stebuklus nereikėtų tikėti“, – sako jis.
Problemai išspręsti geriausiu būdu pasirūpins gydytojas, kuris konsultacijos metu nustatys ligos diagnozę ir paskirs gydymą. Kiekvieno paciento atvejis – skirtingas, todėl ir gydymo skyrimas yra labai individualus. Gydytojai trichologai skiria gydymą lokaliai vartojamais receptiniais vaistais ar sisteminiais medikamentais, taip pat gali būti atliekamos ir injekcinės procedūros.
„Vienintelė procedūra, kuri yra veiksminga ir turinti geriausią kainos bei kokybės santykį, yra PRP – trombocitais praturtintos kraujo plazmos injekcijos, tačiau ir ji ne visada yra galima ir reikalinga, o be kartu paskirto medikamentinio gydymo dažnai neturi ilgalaikio rezultato.
Taip pat rinkoje yra populiari ir mezoterapija, kurią dažnai atlieka to daryti teisės neturinčios kosmetologės. Populiarūs ir plaukų užpildai, tačiau, deja, jų veiksmingumo taip pat dažniausiai nepastebime.
Norint konkrečiai išsiaiškinti, kas veikia ir kas – ne, reikalinga individuali konsultacija, kurios metu pacientui yra įvertinama galvos oda, plaukai, nustatoma ligos diagnozė, aptariamos gydymo galimybės“, – primena gydytojas.
