Akcijos idėja kilo iš senos japonų patarlės apie beždžionėles. Trys beždžionėlės simbolizuoja priežodį „Nieko blogo nematau, nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nesakau“. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši politika gaji kalbant apie hepatitą. Liūdna, bet dėl tokio požiūrio pagal Europos hepatito indeksą Lietuva yra paskutinėje vietoje (Euro hepatitis Care Index, http://www.hep-index.eu/).
„Sergančiųjų lėtiniu B hepatitu pacientų skaičius Lietuvoje nėra tiksliai žinomas, nes nėra sukurtas sergančiųjų registras”, – sako LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė. – „Tai labai svarbus ir prioritetinis darbas, kurį SAM turi nedelsdama pradėti daryti. O šiuo metu galiojanti „Lėtinio virusinio B hepatito ir virusinės B kepenų cirozės diagnostikos bei ambulatorinio gydymo“, kompensuojamo iš PSDF biudžeto, metodika, kuri Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V- 458 buvo patvirtinta 2005 m. birželio 2 d., yra beviltiškai pasenusi ir nedelsiant taisytina. Būtina atsižvelgti į naujausias Europos kepenų ligų studijų asociacijos ELPA paskelbtas rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kokiais pirmo pasirinkimo vaistais pasiekiami geriausi gydymo rezultatai.“
Trys beždžionėlės gegužės 20 d. 9.30 val. atkeliaus pas LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę, kur svečiuosis visą savaitę. Seimo narė, skelbdama akcijos pradžią ir aktyviai įsijungdama į pačią akciją, taps jos ambasadore Seime ir visą savaitę skatins parlamento narius atkreipti dėmesį į Lietuvai svarbią problemą. Akcijos metu bus surengta anoniminė Seimo narių apklausa, ką jie žino apie virusinius hepatitus. Vėliau Seimo nariai gaus specialistų teisingus atsakymus vaizdo medžiagos formatu.
„Tai simbolinė ir kartu labai reikšminga akcija, – sako Artūras Povilaitis, Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos valdybos pirmininkas. – Daugiau nei 2 mėnesius vykstančia akcija bus siekiama Guinnesso rekordo, įtraukiant kuo daugiau virusinių hepatitų problema susirūpinusių žmonių: ne tik visuomenės atstovų, bet ir politikų, valdininkų, medikų. Labai svarbu visiems kartu atkreipti dėmesį į šią problemą. Juk ne veltui hepatitas C vadinamas tyliuoju žudiku. Kartu su beždžionėlėmis važiuos Kauno klinikų kraujo centro medikai, kurie kvies neatlygintinai dovanoti kraujo“.
Gegužės 28 d. beždžionėlės aplankys Vilniaus Rotušėje vyksiantį apvalųjį stalą, kuriame bus diskutuojama tema „Virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo prieinamumas Lietuvoje: situacijos analizė ir iššūkiai“. Apvaliojo stalo diskusijoje dalyvaus politikai, valdžios atstovai, medikai, visuomenės sveikatinamo organizacijos, pacientai, Europos kepenų ligų pacientų asociacijos ELPA atstovai.
Gegužės 23 d. Vilniuje, PC „Akropolis“ ir gegužės 24 d. Kaune, PC „Mega“ asociacija LIDPA, kartu su Lietuvos infektologų ir gastroenterologų draugijomis, vykdys nemokamas hepatito C patikras. Beždžionėlės apsilankys Lietuvos miestų šventėse, medicinos įstaigose. Birželio mėnesį, minint nacionalinį kraujo donorų mėnesį, lankysis kraujo centruose. Birželio 7 d. apsilankys kasmetinėje mokslinėje infektologų konferencijoje Palangoje „Infektologija 2013“.
Akcijos finalas – liepos 28 d., pasaulinės hepatito dienos minėjimas. Akcijos metu išsakytus pasiūlymus aptarsime su Sveikatos apsaugos ministru V. P. Andriukaičiu.
Daugiau apie akcijos Guinesso rekordo sąlygas – www.worldhepatitisalliance.org
Hepatitas yra virusinė infekcija, kurią sukelia keletas skirtingų virusų. Visuomenei labiausiai žinomi: hepatitas A, hepatitas B ir hepatitas C. Virusinis hepatitas – sunki kepenų liga. Žmonės apie virusinių hepatitų keliamą pavojų ir apsaugos priemones žino mažai, vis dar gajus mitas, kad hepatitas – tik asocialių žmonių, narkomanų liga. Manoma, kad virusiniu hepatitu pasaulyje ir Lietuvoje yra užsikrėtęs kas dvyliktas žmogus.
Virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų (A, B, C, D, E) sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, gelta. Virusų B, C infekcija yra viena pagrindinių lėtinių hepatitų, kepenų cirozės, pirminio kepenų vėžio priežasčių. Šios ligos tampa ir viena svarbiausių priežasčių kepenų transplantacijai, mirštamumui.
Apie gegužės 19 d. minimą pasaulinę hepatito C dieną
Hepatito C virusas buvo atrastas tik apie 1990 m. Lietuvoje kasmet registruojama apie 600 naujų atvejų hepatito C. Manoma, kad 0,5–1 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę hepatitu C. Specialistams nerimą kelią tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad yra hepatito viruso nešiotojai. Nuo užsikrėtimo hepatitu C iki kepenų cirozės ar jos komplikacijų praeina net 20–30 metų. Hepatitas dažnai diagnozuojamas atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi dėl kitų negalavimų. Hepatitas C dar vadinamas „tyliuoju žudiku“ arba „hepatitu po kraujo perpylimo“.
