Jie stebisi, kodėl, pavyzdžiui, meksikietiško maisto restoraną reikia vadinti „No Forks“ – ar tai reiškia, jog jame valgoma be šakučių? Ar išties restorane „Busy Beet“ negausi burokėlių, nes jie kabutėse užsiėmę ir ar „Foxes burger and Lobster“ siūlomi mėsainiai su lapių mėsa.
Verslininkams leidimą savo įmonę ar įstaigą vadinti vienaip ar kitaip išduoda savivaldybių kalbos tvarkytojai. Ir nelietuviški pavadinimai yra galimi, tačiau yra papildomų sąlygų.
„Šalia pavadinimo, nors jis yra suprantamas ir žinomas daugumai, kas tai yra, turėtų būti užrašas lietuvių kalba, informuojantis apie tai, kas tai yra per įstaiga ar vieta“, – sakė viešosios tvarkos skyriaus atstovas Andžej Dinikis.
Na, o kalbos inspekcijos specialistai yra griežtesni. Pasak Arūno Dambrausko, tarkime, angliškas pavadinimas kavinės vitrinoje gali būti tik tuomet, jei tokį turtą valdo užsienio kompanija. Taip pat galioja ir moralės normos – pavadinimuose negali būti keiksmažodžių ar kurią nors visuomenės ar žmonių grupę įžeidžiančių, diskriminuojančių frazių.
Kalbininkai ragina verslininkus vartoti lietuviškus pavadinimus ir net skatina kurti naujus žodžius ar jų darinius, tiesa juos turėtų būti galima linksniuoti – kitaip sakant, žodžio galūnė privalo būti lietuviška. Arūnas Dambrauskas priduria, kad pernai kalbininkai peržiūrėjo net 11 tūkst. pavadinimų ir užsienietiškųjų dalis tikra nėra maža.
„Jeigu įmonė steigiama Lietuvoje, bet yra susijusi su kokia nors užsienio įmone, tai tada galima vadintis ir kitų kalbų žodžiais. Sunku pasakyti procentais, bet jų yra ir tokios gali būti, tik kaip ir sakau, jei yra susijusios su užsienio kapitalu ar jų filialai Lietuvoje“, – kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.
Nors pavadinimų registravimo tvarka yra gana griežta, verslininkai turi būdų, kaip ją apeiti. Pavyzdžiui, registruojant pavadinimą internetu ar Registrų centre galima tik lietuviškai, tačiau tai darant pas notarą, savo verslą galima krikštyti kokia tik nori kalba.
Taip pat užsienietišką pavadinimą patentų biure galima įregistruoti ir kaip prekių ženklą. Tuomet kalbininkai tokiems pavadinimas įstatymiškai negali prieštarauti. Komunikacijos specialistai tikina, jog nelietuviškus pavadinimus verslas renkasi ne tik dėl mados, o dėl praktiškumo.
„Ne mada, o kiek rodo Lietuvos verslo ir ypatingai jauno verslo, adekvatumą, suvokimą kokioje aplinkoje mes gyvename. Reikia nepamiršti, kad Lietuva yra labai maža ir labai atvira ekonomika. Tai sukuria labai daug prielaidų augimui, nes atviros rinkos. Kita vertus, mes konkuruojame absoliučiai globalioje aplinkoje“, – teigė komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas.
Daugelis verslininkų savo pasirinkimą restoraną ar barą pavadinti užsienio kalba grindžia ir lankytojais iš svečių šalių. Esą tokius pavadinimus jie lengviau įsimena. Rašytojas Andrius Užkalnis sako, kad dažnai nelietuviški pavadinimai yra trumpesni, aiškesni, ne paskutinėje vietoje, žinoma, ir mada.
Pasak pašnekovo, žymiai blogiau, kai viešojo maitinimo įstaigos ir net patiekalai juose yra vadinami nieko nereiškiančiomis ir restoranų prasmės nepaaiškinančiomis frazėmis. Esą pavalgyti atėjęs žmogus turi žinoti, kas jo laukia – tad tokių pavadinimų kaip raganų suktinukai ar kalvių plaktinis reikėtų atsisakyti.
„Žmonės sugrįžta į restoranus dėl maisto, tačiau pirmąjį vizitą dažnai lemia vieta, pavadinimas, kartais įdomus logotipas ir žmonės sako pabandome. Šiame versle nėra nieko blogiau už neišskirtinumą ir nuobodumą. Gali daryti ką nori, bet nebūk eilinis“, – sakė A. Užkalnis.
Vartoti užsienietiškus žodžius ar frazes ir ypač angliškas Lietuvos jaunimas mėgsta, bet kai tą daro kitų šalių jaunuoliai, tuomet tai jau atrodo kvaila ir juokinga.
„Japonija yra vienas iš pavyzdžių. Jie labai mėgsta angliškus užrašus, kurių kartais net reikšmės nesupranta arba yra išversta su „Google“ vertėju ir iškeliama į antraštę ar reklaminį šūkį. Japoniškas šūkis prasmingas, bet už jį dvigubai didesnis angliškas be jokios prasmės“, – teigė A. Užkalnis.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis populiarėja ir užsienietiški vardai. Vis dažniau vaikams tėvai renkasi Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Didžiojoje Britanijoje paplitusius vardus, tokius kaip Džesika, Pamela, Markas ar Džeimsas.
