„Augimo sulėtėjimą didžiąja dalimi lėmė nestabili išorinė aplinka. Užsidarius Rytų rinkoms, į jas eksportuojantiems gamintojams teko skubiai ieškoti naujų rinkų. Skaičiuodami praėjusiųjų metų rezultatus, matome, kad šį iššūkį verslas atlaikė geriau nei tikėtasi. Dalis patirtus nuostolius amortizavo surastomis naujomis rinkomis, dalis augusia vidaus paklausa. Šie metai verslui turėtų būti geresni – vidaus vartojimas išliks stiprus, o stabilizuojantis tarptautinei aplinkai ir stiprėjant euro zonai, turėtų augti augs ir eksportas“, – sako Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,3 procento.
Nuoseklus NT sektorius
Analizuodamas, kaip sekėsi skirtingiems šalies verslo sektoriams, A. Sagatauskas pastebi, kad gerais rezultatais pernai nustebino nekilnojamo turto sektorius. „Euro įvedimo išvakarėse 2014-aisiais gyvenamosios statybos (butų) rinka buvo itin aktyvi, į ją plūstelėjo didelis kiekis grynųjų, todėl buvo nerimo, ar rinka sugebės išlaikyti tokį patį aktyvumą. Po nedidelio stabtelėjimo pirmaisiais 2015 m. mėnesiais, vėliau butų pardavimai augo ir metiniai pardavimai beveik pasiekė 2014 m. rezultatus“, – sako verslo klientų tarnybos vadovas.
Pernai metų trečiojo ketvirčio duomenimis, Vilniuje buvo parduota vos 2 proc. mažiau butų nei tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais, Rygoje – 10 proc. mažiau, tuo tarpu Taline butų parduota 15 proc. daugiau.
Rinkos aktyvumas atitinkamai veikė ir gyvenamojo būsto kainas. Lietuvoje ir Estijoje kainos augo, Latvijoje jos išsilaikė panašiame lygyje. Pasak A. Sagatausko, žymesniems kainų svyravimams Vilniuje, aktyviausiame sandorių skaičiumi mieste, artimiausiu metu prielaidų nėra. Šiuo metu Vilniuje, kur nekilnojamo turto rinka yra aktyviausia, vidutinė naujos statybos buto kaina yra maždaug 1,3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Statybos sektorių, anot A. Sagatausko, šiemet taip pat augins ir modernių biurų poreikis: „Vilniuje visi nauji biurai yra išnuomoti. Tai yra vienas iš indikatorių, parodantis bendrus verslo lūkesčius dėl ateities. Pagal modernių biurų plotą Vilnius vis dar atsilieka ir nuo Rygos, ir nuo Talino – vienam Vilniaus gyventojui tenka 0,96 kv. m., tuo tarpu Taline – 1,25 kv. m. Tad ir čia turime, kur augti“.
Nuo Talino ir Rygos Vilnius šiek tiek atsilieka ir pagal tai, kiek sostinės gyventojams tenka prekybos centrų ploto. Skaičiuojama, kad 1 tūkst. vilniečių šiuo metu tenka 520 kv. m. ploto, Rygos gyventojams – 650 kv. m., o Talino – 800 kv. metrų. „Tarp prekybinio ploto ir perkamosios galios egzistuoja tiesioginis ryšys. Turint omenyje, kad Lietuvoje darbo užmokestis vis dar yra mažesnis nei kitose Baltijos šalyse, o Vilniuje pastatytų prekybos centrų užimtumas yra beveik šimtaprocentinis, akivaizdu, kad prekybos centrų plėtrai Lietuvos sostinėje galimybių dar bus“, ‒ komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Geri mažmeninės prekybos metai
Analizuodamas 2015 m. mažmeninės prekybos apimtis, verslo klientų tarnybos vadovas pabrėžia, kad praėję metai buvo sėkmingi prekybininkams ir skirtingai nei baimintasi, euras neturėjo didesnio neigiamo poveikio namų ūkių vartojimui. „Vidaus vartojimas pernai augo ir buvo pagrindinė šalies BVP dedamoji dalis. Labiausiai ūgtelėjo telekomunikacijos įrangos, sporto bei drabužių prekyba. Šiemet namų ūkių vartojimas turėtų taip pat augti 4,7 procento. Tai yra gera žinia mūsų prekybininkams“, – sako A. Sagatauskas.
Visgi „Swedbank“ atstovas atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai šalies mažmeninės prekybos tinklai savo rinkos dalį 2015 m. išlaikė, tačiau į Lietuvą atėjus dar vienam prekybos tinklui, kova dėl pirkėjų dar labiau suaktyvės.
Maisto pramonėje – skirtingos tendencijos
Pernai metais Lietuvos maisto pramonės įmonių apyvarta sumažėjo 5 proc. – tiek, kiek ji augo 2014 metais. Didžiausios įtakos tam turėjo mažėjęs eksportas: pieno produktų eksportas mažėjo 28 proc., gėrimų 23 procentais. Tačiau, pasak A. Sagatausko, maisto pramonėje buvo sektorių, kurie metus baigė nelėtindami apsukų. Pavyzdžiui, žuvies produktų eksportas, nepaisant užsidariusios Rusijos ir NVS šalių rinkos, išaugo 15 proc., grūdų produktų pardavimai taip pat išsilaikė panašiame lygyje. Labiausiai dėl „užsidariusių“ Rusijos ir NVS rinkų kentėjo pieno perdirbėjai, kurių padėtį dar labiau blogino vis dar neatsigaunanti pasaulinė pieno paklausa.
„Lietuvos mėsos perdirbimo pramonės Achilo kulnas – per dideli pajėgumai, kurių nesugebame efektyviai išnaudoti. Norint dirbti pelningai, konsolidacija, apie kurios būtinybę girdime kalbant jau ilgą laiką, bus neišvengiama. Konsolidacijos klausimas yra svarbus ir grūdų augintojams. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, nuo 2005 m. iki 2013 m. Skandinavijos šalyse, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo pastebimas ryškus žemės ūkių skaičiaus mažėjimas. Šią tendenciją skatino ūkių stambėjimas, siekiant didesnio veiklos efektyvumo . Tikėtina, kad ir ateityje norintys būti konkurencingi žemės ūkiai turės didėti. Šiuo metu vidutinis ūkis Lietuvoje yra beveik 4 kartus mažesnis nei Danijoje, 3 kartus mažesnis nei Estijoje ir beveik 2,5 karto mažesnis nei Švedijoje“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Medienos pramonės augimas
Medienos industrija tampa vienu svarbiausių eksporto variklių. Lietuva tarp Baltijos šalių yra didžiausia medienos gaminių bei neapdirbtos medienos eksportuotoja. 2015 metais eksporto apimtys Lietuvoje buvo 2,74 mlrd. eurų, Latvijoje 1,96 mlrd. eurų, Estijoje 1,46 mlrd. eurų.
„Spartus šio ūkio sektoriaus augimas yra stebimas visose šalyse. Nepaisant to, kad rąstų išvežame daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus, mes taip pat eksportuojame ir daugiau aukštesnės pridėtinės vertės gaminių – baldų, popieriaus gaminių, statybinės medienos. Didžiausias mūsų baldininkų eksporto partneris yra „Ikea“ – pardavimai šiam tinklui sudaro kiek mažiau nei pusę viso Lietuvos baldų eksporto ir mes patenkame į didžiausių tiekėjų penketuką. Taigi Lietuva dar turi potencialo toliau plėtoti medienos industriją“, – apibendrina A. Sagatauskas.
Medienos pramonė pernai Lietuvoje augo sparčiau nei ekonomika – 11 proc., medienos gaminių eksportas išaugo 6 procentais.
