Nepaisant didelių pastangų pažaboti kaip epidemiją mokyklose plintančias patyčias, jų mastai mažėja itin lėtai. Kasmet atliekami tyrimai patvirtina, kad šią smurto formą patiria itin daug vaikų. Tyrėjų teigimu, Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių.
Kokios yra šios liūdnos statistikos priežastys, kaip kovoti su patyčiomis ir kokias pasekmes gali lemti šis reiškinys, tapęs mokyklos kasdienybe?
Etaplius.lt kalbasi su Aurelija Jocaite, Šiaulių miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos socialine pedagoge, Olweus patyčių prevencijos instruktore, Didžiojo ir Mažojo Draugo programos koordinatore.
Daugiau nei pusė moksleivių kenčia mokykloje
Ar yra kokių duomenų apie patyčių mastus mokyklose?
Tarptautiniai mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC) tyrimai (2001/2002, 2002/2006, 2008, 2009/2010) rodo, kad Lietuvoje patyčių, kaip vienos iš aktualiausių vaikų psichosocialinių problemų, paplitimo skirtingose amžiaus grupėse mastas yra vienas didžiausių pasaulyje, o Lietuvoje berniukai dažniau nei mergaitės tampa patyčių objektais.
2002–2013 m. nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, analizuojančių patyčių paplitimo mastą, duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria itin daug vaikų.
Taigi, tiek Lietuvoje atliktų tyrimų, tiek užsienio šalies tyrėjų duomenys atskleidžia, kad šalies vaikai yra vieni nelaimingiausių, daugiau nei 50 proc. patiria patyčias.
Patyčios mokyklose neišvengiamos?
Vaikas, gyvendamas nuolatinių socialinių vertybinių pokyčių kontekste, patiria sunkumų. Bandant spręsti šiuos sunkumus, Lietuvoje akcentuojama saugios nuo smurto mokyklos idėja. Nepaisant šio, mokslininkų teigimu, vieno svarbiausių prioritetų, vaikai itin dažnai patiria emocinį smurtą.
Patyčios yra vienas dažniausių neigiamų reiškinių mokykliniame amžiuje bei gali vykti ir mokyklose, kurios vykdo įvairias prevencijos programas. Visgi prevencijos priemonės būtinos, nes patyčių situacijoje nukenčia visi: auka, skriaudėjas, stebėtojai, visa mokyklos bendruomenė.
Patyčių lyderiais tampa net mamų lepūnėliai
Kas tampa patyčių aukomis?
Patyčių priežastys siejamos su bendromis agresijos priežastimis. Pasak Norvegijos mokslininko prof. Dan Olweus, vaiko tyčiojimosi viena priežasčių gali būti prigimtinės psichikos savybės, nes vaikai, kurių jaudinimo ir slopinimo procesai neturi pusiausvyros, dažniau yra aukštesnio agresyvumo lygio.
Kiti tyrėjai, tokio smurto priežastis apibūdina kaip nepilnavertiškumo jausmo rezultatą, kuomet žmonės, siekdami sumažinti, kompensuoti šį savigarbos trūkumą, imasi jėgos, agresijos. Toks reagavimas padeda sulaukti pagarbos.
Socialinių įgūdžių stoka, įvardijama kaip dar viena galima patyčių tarp bendraamžių priežastimi. Socialinių įgūdžių neturėjimas, kaip ir agresyvaus elgesio formavimasis, dažniausiai aiškinamas artimiausios vaiko aplinkos įtaka. Vaikai tokio elgesio išmoksta stebėdami suaugusiuosius, iš pradžių šeimoje.
Analizuojant vaiko artimiausios aplinkos veiksnius, skatinančius tyčiotis, galima skirti pernelyg didelę globą šeimoje, trukdančią vaikui tapti savarankiškam bei priešybes. Priešybės šeimoje pasireiškia, kuomet vienas tėvų yra itin griežtas, kritiškas, o kitas – būna pernelyg nuolaidus ir per daug leidžia. Toks elgesys šeimoje įvardijamas kaip nenuosekli priežiūra. Psichologų teigimu auklėjimų stilių įtaka yra itin svarbi – fizine jėga, smurtu ar emociniais protrūkiais grindžiami vaiko auklėjimo metodai, skatina agresyvaus elgesio perėmimą ir demonstravimą prieš silpnesnį asmenį.
Vaikais, iš kurių tyčiojamasi gali būti bet kuris vaikas – tylus, ramus, aktyvus, kitų nenuorama įvardijamas ar bet kuris kitas vaikas. Tačiau patyčių auka yra silpnesnė psichologiškai ar fiziškai, negalinti apsiginti, nuolatos patirianti patyčias iš psichologiškai ar fiziškai stipresnio vaiko ar suaugusiojo, kitaip vadinamo agresoriumi.
Kaip sužinoti, kad iš vaiko tyčiojamasi?
Suprasti, kad iš vaiko tyčiojamasi nėra lengva. Nemažai mokytojų, kitų mokyklos bendruomenės narių gali nė neįtarti, kad vaikas tai patiria. Patyčios gali būti tiesioginės ir netiesioginės. Pastarąsias pastebėti yra ypač sunku, o kartais neįmanoma tiesiogiai suprasti.
Svarbiausia, mokykloje stebėti vaikų elgesį pertraukų, pamokų metu. Vaiko uždarumas gali būti ir patyčių pasekmė, ir priežastis kitiems tyčiotis. Tad labai svarbu pastebėti vaiko elgesio pakitimą ir bandyti stebėti, aiškintis, kodėl taip įvyko.
Ypatingai padėti suaugusiems mokyklos bendruomenės nariams gali kitų vaikų pranešimas apie pastebėtą smurtinį elgesį. Toks elgesys turėtų būti ypač skatinamas mokykloje. Siekiant apsaugoti pranešusiuosius, stiprinti tolimesnį bendravimą bei vaiko ir suaugusiojo pasitikėjimą, svarbu neišduoti pastarųjų. Pranešti apie smurtą, nereiškia išduoti ar paskųsti – to būtina mokyti vaikus.
Skriaudėjai tampa nuskriaustais?
Kaip jaučiasi vaikas, iš kurio tyčiojamasi?
Patyčių situacijoje patiriami įvairūs neigiami jausmai – vaikas gali jaustis nesaugus, neramus, prislėgtas. Taip pat gali būti žemesnės savigarbos, jaustis bejėgiu bet kokiai situacijai – tai vadinama išmoktu bejėgiškumu. Toks ilgalaikis vaikų jausmas gali virsti rimtų sutrikimų priežastimi. Taip pat vaikas gali tapti itin agresyviu.
Viena patyčių pasekmių yra ir įvairūs, galintys kilti, psichosomatiniai simptomai, kaip galvos, pilvo, skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai, dėl kurių gali sutrikti vaiko mokymasis, poilsis ir kt.
Vis dėl to būtina pabrėžti, kad neigiamos patyčių pasekmės yra visiems patyčių dalyviams. Smurtautojai, jų nesustabdžius, vėliau, gali imti naudoti smurtinį elgesį visose gyvenimo situacijose. Tyrimai rodo, kad skriaudėjai neretai tampa nusikaltėliais.
Patyčios neigiamai veikia ir stebinčiuosius. Suaugusiajam nesustabdžius patyčių, stebėtojams gali kilti nerimo jausmas. Visa situacija kenkia mokyklos klimatui, didindama nesaugumo mokykloje vaikui jausmą.
Kaip patyčių faktą supranta patys vaikai?
Neretai vaikai, pastebėjus ir sustabdžius patyčių veiksmus, įvardija tai žaidimu. Vis dėl to nereikėtų iškart pasikliauti šiuo atsakymu. Svarbu pastebėti ir įsitikinti ar tai išties yra žaidimas. Patyčios išsiskiria trimis svarbiausiai ypatumais: tyčiniais veiksmais (vaikas, kuris tyčiojasi pastebi, kad skriaudžiamajam nepatinka toks elgesys ir toliau tęsia), pasikartojančiais veiksmais (bent kelis kartus per mėn., sav.), jėgų disbalansu (vaikas, iš kurio tyčiojamasi yra fiziškai ar psichologiškai silpnesnis, negalintis apsiginti).
Patyčias vaikai vertina kaip neigiamą reiškinį, tačiau neretai slepia, nenorėdami atskleisti situacijos, bijodami dėl tolesnių neigiamų veiksmų prieš juos. Vaikai itin išgyvena patyčių situacijas, tai gali neigiamai paveikti tolesnį jų funkcionavimą mokykloje ar už mokyklos ribų. Suaugusiųjų nepritarimas patyčioms, jų stabdymas ar kitoks reagavimas formuoja neigiamą požiūrį į jas.
Pamokymai „duodi atgal“ – kenkia
Ko reikėtų imtis sužinojus, kad iš vaiko mokykloje tyčiojamasi? Kaip reikėtų reaguoti sužinojus, kad vaikas tapo ne auka, o patyčių lyderiu?
Pedagogui, sužinojus, kad vaikas patiria ar inicijuoja, stebi patyčias, reikėtų reaguoti stabdant neigiamus veiksmus, vaikai šios situacijos „neišspręs patys“. Suaugusieji, sužinoję, kad vaikas tapo patyčių auką, galėtų padėkoti už pranešimą. Tai padaryti vaikui yra be galo sunku. Neretai vaikas niekam nepraneša. Vėliau pedagogas turėtų kartu su vaiku sugalvoti dienos „saugumo planą“ iki kol nebus imtasi aktyvių pagalbos vaikui veiksmų. „Saugumo planas“ yra būtinybė, kaip vaikui saugiai praleisti likusią dienos dalį mokykloje, einant namo ar panašiai.
Pedagogas mokykloje sustabdydamas patyčių situaciją galėtų prieiti prie skriaudėjo, aiškiai, tačiau neagresyviai trumpu sakiniu pranešti, kad patyčios yra netoleruojamos ir nurodyti tolesnius veiksmus, kurie seks (pvz., bus pranešta grupės auklėtojai, tėvams ar kt.). Toliau stebint situaciją, nesiliaujant neigiamiems veiksmams būtų svarbu agresorių išsivesti į kitą aplinką. Jei matoma, kad išsivedus agresorių ir toliau patyčių aukai kils sunkumų, svarbu padėti vaikui, leidžiant jam eiti kartu su pedagogu. Šis pagalbos vaikui būdas turėtų būti naudojamas rečiausiai.
Suaugusiųjų itin aiški, tvirta pozicija prieš patyčias, jų netoleravimą ypač padėtų gerinant visos mokyklos mikroklimatą, taip individualiai pastiprinant kiekviena vaiką tinkamai elgtis.
Kaip pačiam vaikui kovoti su patyčiomis? Dažni tėvai moko, kad reikia nenusileisti ir „duoti atgal“, ar tai tinkamas būdas?
Kaip, apibendrindamas savo tyrimus, pažymėjo L. Berkowitzas, „žiaurumas visada sukelia dar didesnį žiaurumą“, tad vaikui siūlymas apsiginti naudojant smurtą yra netinkama suaugusiųjų pozicija. Vienas patyčių ypatumų – jėgų disbalansas, tad vaikas, kuris patiria patyčias negali pats apsiginti, o pasiūlymas vaikui „duoti atgal“ sukelia įtampos situaciją, kurioje jis patyręs nesėkmę -„nesugebėjęs tinkamai duoti atgal“ – gali sulaukti didesnių tiesioginių ar netiesioginių patyčių formų. Itin svarbu mokyti vaikus pranešti apie patiriamas, pastebėtas patyčias suaugusiajam, kuriuo jie pasitiki.
Kokias problemas vėliau išaugina patyčios?
Patyčios turi neigiamas pasekmes visos mokyklos bendruomenės nariams. Vaikams, patiriantiems patyčias, gali kilti įvairūs nerimo, beviltiškumo ir kiti jausmai, reikštis psichosomatiniai simptomai, kaip galvos skausmas, pykinimas, nemiga ir kiti.
Vaikui, kuris tyčiojasi yra didesnė rizika ateityje tapti smurtautoju, netinkamai elgtis. Vaikui, kuris stebi situacijas gali padidėti nerimo jausmas, nenoras eiti į mokyklą, patiriant baimės, nerimo jausmą ir kt. Mokyklos mikroklimatas gali pakisti – atsirasti nepagarbos, netolerancijos ir kitų vertybių grindimas. Tokia vertybių „transformacija“ turėti kelti ypatinga nerimą.
Šiaulių miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos kontaktai:
Pakalnės g. 6a, Šiauliai
Tel. +370 52 6048
El. paštas [email protected]
www.siauliuppt.lt
Emocinės pagalbos telefonai (skambučiai nemokami):
Vilties linija – 116 123 Darbo laikas: visą parą Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Jaunimo linija - 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Vaikų linija – 116 111 Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniais-penktadieniais Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Linija doverija (rusų kalba) - 8 800 77 277 Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniais-penktadieniais Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Visos emocinės pagalbos tarnybos: http://www.klausau.lt/telefonai
