Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 100

Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų.

Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės. Reikia pabandyti ir tuomet paaiškėja ar lemta būti verslininku. Atsakomybė, noras siekti, keisti, tobulėti, rizikuoti – tai ir yra esminiai bruožai, tv3.lt naujienų portalui sako verslininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Arvydas Avulis atskleidė, kaip uždirbti milijoną

Sėkmės raktas. Ilja Laursas: mes žinome, kas pakeis pasaulį

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas naujųjų Seimo narių turto sąrašas

„Tuo metu, kai aš pradėjau toks žodis, kaip nekilnojamasis turtas buvo tik spekuliantams, kurie prekiavo, o mažmeninė prekyba buvo naujas dalykas, gimimas tik pats Lietuvoje. Elementariai gavosi, ko trūko tą ir darai. Negimsta šiaip iš nieko verslas. Dėl to reikia matyti, ko trūksta ir toje srityje tobulėti.

Nereikėjo nei ryšių, nei kapitalo. Reikėjo drąsos eiti daryti savo darbą ir nesiblaškyti. Dabar reikia didelių pinigų darant verslą, pažinoti žmones, visuomenėje pažinčių turėti. O tuo metu tai tikrai nereikėjo. Aišku, jei darant didelį verslą tai tuo metu gal tikrai labai svarbu pažintys, kaip kiti naftos vagonais prekiavo. Bet aš apie sąžiningus verslininkus kalbus, o ne apie tuos, kurie spekuliaudavo, jų dabar verslo pasaulyje net nebėra“, – sako A. Rusteika.

Pasak jo, kažkada ir jo verslas buvo laikomas tarsi startuoliu, tad iš esmės verslo situacija nesikeičia, tik kryptys, kuria eiti. Jei mažmeninėje prekyboje viskas padaryta reikia atrasti dar neužpildytą nišą, pavyzdžiui internetinę prekybą.

„Galimybės daug didesnės, tik sritys kitos ir keliai. Šių dienų situacija visai kita, viskas pasikeitę ir to neįmanoma pakartoti, nes ir visuomenės poreikiai kitokie. Ir mažmeninėje prekyboje dabar kažką sukurti tokio didelio ir unikalaus, mano supratimu, būtų net neįmanoma.

Viskas keičiasi. Negali būti, kad atsikelsi ramiai gyvensi ir viskas. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, buvo Rusijos krizė, interneto krizė, karai, valiutų pasikeitimas. Iššūkiai liko, tik pavadinimai pasikeitė“, – atviravo verslininkas.

Dabartinis iššūkis – eiti kartu su klientų poreikiais. Būtent nuo vartotojo priklausys, kada jis bus pasiruošęs kalbantiems šaldytuvams ir „Topo grupė“ turės pradėti apie šios technikos pardavimą, kaip pavyzdį pateikia A. Rusteika.

Tuo tarpu „Grigeo Giriškių“ vadovas Gintautas Pangonis anksčiau portalui tv3.lt teigė, kad pats neskubėtų kurti savo verslo, bet pataria daryti jaunimui taip, kaip jis darė – įgyti patirtį kitose įmonėse.

„Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas”, – pasakojo verslininkas.

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų TOP 100. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

100. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų

Verslininką galima pavadinti tikru optimistu, nes pats vadovaujasi filosofija: „Jeigu kitiems nepavyko, nereiškia, kad neįmanoma“. Verslininko duonos vyras atsikando dar 1989 m., kuomet iš Maskvos į Lietuvą vežė kompiuterius tėvo užsakymu. D. Tvarijonavičius save išbandė ne tik šioje srityje. 1996 metais pradėjęs vadovauti „Indutech Baltija“, jau kitais metais tapo fosforo trąšų gamintojos „Lifosos“ valdybos pirmininku ir direktoriumi. Šiai įmonei paskelbus bankrotą, ji buvo parduota Rusijos kompanijai „EuroChem“. Dėl to „Lifosa“ ir šiandien vis dar dalyvauja konkurencinėje kovoje, o pats D. Tvarijonavičius nepatyręs nuostolių žengė į miltų gamybos verslą – „Malsena“.

Tačiau tuo kelionės po verslus nesibaigė. 2008 metais atskyrus dalį „Malsenos“, buvo įkurta krakmolo bei gliukozės sirupą gaminanti įmonė „Amilina“. Jos valdybos pirmininkas – būtent D. Tvarijonavičius.

Kaip pats yra teigęs žurnalui „Veidas“, prieš ateidamas į šiuos didžiuosius verslus, išgyveno mažiausiai 9 bankrotus, nes kaip susiklostys karjera, priklauso ir nuo aplinkybių.

Verslininkas pats apibūdinamas kaip tikras idėjų generatorius bei išsakantis savo nuomonę tiesiai šviesiai. Žiniasklaidai jis mėgsta pabrėžti, kad Lietuva yra tarp Europos augalininkystės bei genetikos lyderių, tad turime šansų būti augalų genetinės inžinerijos priekyje, tačiau neišnaudojamos galimybės.

2014 m. jis tapo vienas iš savaitraščio „Veidas“ leidžiančios „Veido“ periodikos leidyklos akcininkų. Kiti akcininkai: Vladas Algirdas Bumelis, Robertas Dargis, Gintautas Pangonis.

99. Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų

Veikliu ir energingu vadinamas Gvidas Drobužas yra koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jo kelias iki šių pareigų nebuvo trumpas. Jis dirbo ir kaip vadovas, konsultantas bei kitose pareigybėse.

O prieš tai ir buvo įkūręs žaislų gamybos įmonę, tačiau vėliau su kitais verslo partneriais ėmėsi įmonių privatizavimo.

Be jau paminėtų pareigų verslininkas yra ir UAB „Pokštas“ direktorius bei dalyvauja kitų įmonių valdyme.

„Man visur – versle, politikoje, sporte, gyvenime – svarbiausia yra rezultatai, tačiau bent kartais reikia pailsėti ir nuo jų“, – laikraščiui „Sekundė“ yra sakęs verslininkas.

98. Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų

A. Guoga žinomas ne tik kaip verslininkas, pokerio žaidėjas, bet ir politikas.

Dar būdamas 11 metų, jis pradėjo lankyti mokyklą Melburne, Australijoje. Ten pradėjo ir savo pirmuosius darbus: plovė automobilius, remontavo siuvimo mašinas. O vėliau dirbo ir Australijos nekilnojamojo turto brokerių agentūroje.

Nusprendė, kad jo pašaukimas – finansų ir akcijų rinkos, tad tai ir studijavo, o vėliau įsidarbino viename iš Honkongo investicinių bankų. Sukaupęs pradinį kapitalą grįžo į Australiją ir pradėjo investicinę veiklą. Tuo pačiu vystė ir prekybos verslą Londone, investavo į nekilnojamojo turto bei interneto projektus, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“ Trakų rajone, sporto ir laisvalaikio prekių internetines parduotuves „TonySports“ bei „TonyStreets“ Kaune.

Pokerio srityje jis sulaukė tapo tikra žvaigžde ir buvo vadinamas Tony G. Visgi savo pokerio žaidėjo karjerą jis baigė 2014 metų pradžioje.

Jo biografijoje teigiama, kad būtent pokeris paskatino užsiimti ir filantropine veikla.

2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Antanas Guoga kandidatuodamas Liberalų sąjūdžio sąraše buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Kuomet Liberalų sąjūdį sukrėtė skandalas dėl įtarimo, jog Eligijus Masiulis ėmė 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ vadovo Raimondo Kurliansko, A. Guoga tapo laikinuoju partijos vadovu.

Šiose pareigose jis neužsibuvo, o galiausiai partiją paliko. Mat pačioje partijos viduje kilo nepasitikėjimas A. Guoga, kai šis pasiūlė partijos vadovus patikrinti melo detektoriumi bei samdyti tarptautinę bendrovę vidiniam partijos patikrinimui.

Galiausiai A. Guoga pareiškė, kad Seimo rinkimuose balsuos už konservatorių partiją.

97. Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų

E. Liachovičius yra įvardijamas vieno paslaptingiausio milijonieriaus Mindaugos Railos dešiniąja ranka. Jis yra didžiausios Lietuvos transporto įmonės „Girteka“ generalinis direktorius bei jam priklauso 10 proc. bendrovės „ME investicija“.

Kaip ir M. Raila, taip ir E. Liachovičius apie savo asmeninį gyvenimą žiniasklaidai nepasakoja. Galima matyti komentarus, susijusius tik su įmonės veikla.

96. Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų

Šį milijonierių galima įvardinti kaip vieno iš IT sektoriaus plėtojimo pradininkų Lietuvoje. Baigęs fizikos mokslus, kuomet Lietuvą 1987–1989 m. pasiekė pirmieji kompiuteriai, Z. Gulbinovičius dirbo keliose IT bendrovėse pardavimų vadovu ir inžinieriumi.

Tiesa, programuotoju jis niekada nedirbo, o 1993 m. įkūrė įmonę „Blu Bridge“, kuri vertėsi kompiuterinės įrangos prekyba. Idėją įgyvendino su trimis kolegomis fizikais ir dviem investuotojais iš Vokietijos. Jie iš įmonės veiklos jau pasitraukę.

Vėliau įsteigtos dar dvi įmonės– „Blue Bridge Code“ ir „Blue Bridge Bond“.

Be pagrindinio akcininko Z. Gulbinovičiaus, dalis priklauso ir grupės finansų vadovui Giedriui Zdaniui bei „Blue Bridge“ direktoriui Daliui Butkui.

2011 m. visos įmonės apjungtos į vieną kontroliuojančią bendrovę „Blue Bridge Baltic“. Spaudai verslininkas yra sakęs, kad vienas pagrindinių iššūkių – kvalifikuotų IT sektoriaus darbuotojų suradimas, mat konkurencija vis aštrėja.

95. Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų

Aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis du kartus pelnė tarptautinį pripažinimą – JAV aviacijos žurnalas „Aviation Week“ verslininką įtraukė tarp 40–ies sėkmingiausių šiame sektoriuje dirbančių vadovų.

Visgi veikla ne visuomet buvo sėkminga. Teko valdyti tokią oro bendrovę kaip „flyLal“, kurios sėkminga tikrai nepavadinsi.

Tačiau anot verslininko ši patirtis lėmė tai, jog dabar gali dirbti sėkmingai. Jo įmonė yra pastačiusi tarptautinį oro uostą Maskvoje, orlaivių techninės priežiūros angarą Kaune.

Dėl savo veiklos Rusijoje verslininkas yra girdėjęs kritikos ir iš Lietuvos politikų.

„Mes esame verslininkai, todėl stengiamės išlaikyti politinį neutralumą ir nesikišti į politinius procesus. Be abejo, skirtingi politikai turi skirtingą nuomonę, skirtingus prioritetus. Tačiau kartais jie ne visada paremti loginiais ar ekonominiais argumentais“, – tuomet 15min yra sakęs verslininkas.

Nors apie G. Žiemelį informacijos daug, visa ji – profesinė. Apie asmeninį gyvenimą milijonierius neatvirauja.

Žiniasklaidai jis yra sakęs, tam, kad žmogus būtų laimingas, jam reikia trijų dalykų: turėti mėgstamą užsiėmimą, mylimą žmogų ir galimybę keliauti. Jis įvardija, kad iš visų turėtų verslų – nekilnojamojo turto, žemės ūkio, viešojo maitinimo, žiniasklaidos, aviacija – jį žavi labiausiai.

Visai neseniai G. Žiemelis pardavė likusias turėtas žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ akcijas verslininkui Kęstučiui Juščiui.

Naujienų agentūra BNS taip pat šiais metais skelbė, kad sustabdytas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių siuntimas remontui į Rusiją. Šį viešąjį pirkimą buvo laimėjusi įmonė „Helisota“, kurios 100 proc. akcijų valdo „Avia Solutions Group“.

Informuota, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė, jog sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.

94. Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų

Verslininko įkurta buitinės technikos prekybos įmonė – žinoma kiekvienam. Nors dauguma verslų buvo įkurta Nepriklausomybės laikų pradžioje, ši įmonė verslo pasaulyje atsirado tik 2001 m. ir vos per porą metų užėmė lyderės poziciją šalyje.

Įmonė franšizės pagrindais bendradarbiauja su antra pagal dydį Europos buitinės technikos prekybos įmone „Euronics“.

Pats A. Rusteika naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad galėjo pasukti ir visai kitu keliu, nes augo mokslininkų šeimoje, pats ruošėsi rašyti mokslinius darbus. Tačiau kelias nuvedė verslo link, bet ir dabar jis nepamiršta mokslinės veiklos, gali skaityti paskaitas.

Be to verslininkas skyrė asmenines lėšas šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statymui Dubingiuose. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai bažnyčia buvo statoma iš privačių pinigų.

Miškininko specialybę turintis vyras mažmeninėje prekyboje technika atsidūrė atsitiktinai, vedinas asmeninių savybių.

Verslo pradžia buvo itin sunki, prekiauta skalbyklėmis, kurios pirktis naudotos iš Vokietijos. Tad A. Rusteika atsikando ne tik pardavėjo, bet ir valytojo, remontuotojo duonos.

A. Rusteika žiniasklaidai yra sakęs, kad netoli bankroto buvo tris ar keturis kartus, tačiau tai visiškai normalu, nes ir versle, ir gyvenime būna visko.

93. Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų

Paslaptingasis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, apie kurį žinoma nedaug. Randama tik trumpa biografija koncerno puslapyje, tačiau jokių interviu apie verslą ar tuo labiau asmeninį gyvenimą – nerandama.

Milijonierius baigė ekonominių sistemų analizės specializaciją, dirbo įvairių, koncernui priklausančių įmonių direktoriumi.

Mėgstamiausios sporto šakos – paplūdimio tinklinis, lauko tenisas, skvošas, o studijų laikais buvo grupės AC/DC gerbėjas. Yra vedęs, turi dvi dukras.

92. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų

R. Juodviršis yra didžiausias „Panevėžio kelių“ akcininkas, jam priklauso 28,47 proc. akcijų paketas, leidžiantis aktyviai dalyvauti įmonių grupės veikloje. „Panevėžio kelių“ įmonių grupė valdo Panevėžio statybos trestą ir daugiau nei 30 kitų bendrovių, kurių veikla susijusi su kelių, geležinkelių tiesimu ir pastatų statyba, nekilnojamuoju turtu. Bendrovė plėtoja veiklą ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

R. Juodviršis yra jėgas išbandęs politikoje, buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, finansiškai rėmė liberalų partijas.

91. Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų

V. Butkus milijonus susikrovė iš mokslinės veiklos. Pasinėręs į bioorganinės chemijos mokslą, vėliau daug metų dirbo moksliniu bendradarbiu įvairiuose institutuose, o po to pakilo karjeros laipteliais ir iki Molekulinės biologijos centro vadovo pareigų.

1995 m. jis tapo įmonės UAB „Fermentas“ valdybos pirmininku, generaliniu direktoriumi.

Turtą jis sukaupė 2010 m. pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“. Jis buvo vienas iš bendrovės akcininkų.

Po akcijų pardavimo V. Butkus pradėjo plėtoti Modernaus meno centro idėją Vilniuje. Planuota, kad šis centras turėtų išdygti vietoje Lietuvos kino teatro.

Pats mokslininkas jau yra išleidęs nemažai milijonų kaupdamas Lietuvos menininkų kūrinių kolekcijas. MMC šiuo metu jau veikia Vilniuje, tik mažesnėse patalpose. Ten vyksta seminarai, knygų pristatymai.

MMC tikslas – sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams. Šiuo metu kolekcijoje jau virš 4 tūkst. kūrinių.

Profesorius yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje bei yra 16 išradimų autorius.

90. Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų

Būtent mokslas padėjo tapti milijonieriumi. Biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras yra „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.

Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininku Lietuvoje vadinamas V. A. Bumelis yra 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautoris.

Įmonė užsiima vaistų gamyba, kuri pagrįsta genų inžinerija. Įmonė itin reikšmingai biofarmacijos raidai Lietuvoje.

Šiais metais naujienų portalas tv3.lt rašė, kad būtent biotechnologijų rinka yra ta, kuri leidžia ne tik lenkti latvius, bet ir estus.

Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pabrėžė, kad biotechnologijos turėtų būti Lietuvai prioritetinė sritis, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą.

„Supratimas žmogaus genomo atveria milžiniškas galimybes daryti verslus. Tuomet kai po nepriklausomybės atgavimo vystėsi mūsų verslas link industrijos, tikrai buvo sunku. Dabartiniu metu, jei turi verslo idėją gerą, tai visada galima gauti finansavimą. Reikia tik įtikinti, kad idėja yra gyvybinga“, – konferencijoje kalbėjo V. Bumelis.

Bendri šalies biofarmacijos sektoriaus pardavimai 2015 metais siekė 400 mln. eurų. Prognozuojama, kad vos per kelerius metus, iki 2020 metų pardavimai biofarmacijos sektoriuje patrigubės ir pasieks net 1,2 mlrd. eurų. V. Bumelio pasakojimu, iš vieno tyrimo, kuomet atsiunčiamas genomas ir išskiriamas baltymas, galima uždirbti 5 – 10 mln. eurų.

89. Vytautas Vainikonis, „GP grupė“, 43 mln. eurų

Milijonierius bei profesionalus bridžo žaidėjas, tačiau anaiptol ne iš šips veiklos užsidirbęs turtus. Juos atnešė „Garsų pasaulio“ įmonė. V. Vainikonis savo įkurtą įmonę, kurioje gaminami daugelio valstybių dokumentai: pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, akcizinių prekių banderolės, vizos ir t.t., 2014 m. pardavė Belgijos kompanijai „Semlex Group“.

Dar prieš tai vyras jau buvo išsikėlęs gyventi į Londoną, tad savęs su Lietuvos verslo pasauliu nebesieja, nebent daro smulkias investicijas.

„Per dvidešimt spaustuvės gyvavimo metų nuveikiau išties daug, nes užauginau didelę kompaniją, kurią šiandien nėra gėda perduoti tarptautinei bendrovei „Semlex Group“. Nors pastaruosius keletą metų, gyvendamas užsienyje nespėjau nutolti nuo bendrovės veiklos, metams bėgant, noras džiaugtis gyvenimu, skiriant daugiau laiko sau – savo mėgstamam hobiui, didėja. Per dvidešimtmetį nuveiktas išties didelis darbas, didžiuojuosi „Garsų pasaulio“ pasiekimais, esu visiškai užtikrintas, kad suburta stipri įmonės komanda bus pajėgi ne tik sėkmingai tęsti veiklą, bet pasinaudodama naujomis „Semlex Group” suteikiamomis galimybėmis, sėkmingai žengs į naujas rinkas“, – tuomet žiniasklaidą apie pasitraukimo iš verslo priežastis informavo V. Vainikonis.

88. Kęstutis Stabingis, „Eugesta“, 43 mln. eurų

Verslininkas žiniasklaidos dėmesio spinduliuose tikrai nesišildo. Jis nepasisako nei politiniais, nei verslo klausimais. Žinoma, kad tiesiogiai valdo 90 proc. įmonės „Eugesta“ akcijų.

Įmonė siūlo produktų ir paslaugų tarptautinį platinimą Baltijos šalyse. „Eugesta“ užsiima prekės –enklų kūrimu, stiprinimu, platinimu, plėtra, teikia prognozes apie rinką, atlieka stebėseną ir paruošia analizę.

Su šia kompanija dirba daugybė tarptautinių prekės ženklų, o tarp jų ir tokie kaip „Danone“, „Fererro“, „Biok“, „Toshia“, „Tele2”, „Omnitel“, „Bitė“, „Felix“, „Lays“, „Pepsico“, „Corny“.

„Eugesta“ turi virš 19 tūkst. pardavimo taškų 4 šalyse: 3 Baltijos šalyse ir Baltarusijoje.

87. Viktorija Kenstavičienė, „Norvelita“, „IN Group“, 43 mln. eurų

Žinomo verslininko Jordano Kenstavičiaus, „Norvelitos“ įkūrėjo žmona Viktorija nelieka nuošaly verslo. Šioje įmonėje ji užima komercijos direktorės pareigas ir įmonę valdo kartu su vyru. Jiems priklauso 100 proc. bendrovės akcijų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sėkmės raktas. Ilja Laursas: mes žinome, kas pakeis pasaulį

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas naujųjų Seimo narių turto sąrašas

Šeimai taip pat priklauso Lietuvos viduryje įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Karpynė“, kurioje organizuojamos motociklininkų parodos ir festivaliai. „Norvelita“ užsiima žuvų perdirbimu ir prekyba, didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienį. Įmonė pernai viršijo 100 mln. eurų apyvartą. Bendrovė kasmet perdirba apie 18 tūkst. tonų žuvų, didžiąją dalį jų sudaro lašišos.

„Moteris ir karjera, moteris ir šeima – visa tai yra labai asmeniška ir negali būti suabsoliutinta. Tikrai yra nedaug moterų, kurios visiškai apleistų šeimą vardan karjeros (nebent taip susiklosto aplinkybės). Manau, prigimtiniai dalykai visada išlieka tie patys, keičiasi tik požiūris ir aplinkybės. Taip, kažkada moterys būdavo tik šeimos ūkyje – tačiau tai nereiškė, kad jos nedirbo. Buvo laikmetis, kada moterys buvo priverstos dirbti „valdišką“ darbą tam, kad galėtų padėti savo vyrui išlaikyti šeimą. Kito pasirinkimo irgi nebuvo. Šiandien yra pasirinkimas ir didesnės galimybės moters saviraiškai bei savęs realizacijai. Tai ir renkamės: ar norime aktyviai gyventi, kurti, dirbti, ar renkamės ramesnį tempą ir visą save atiduodame šeimai puoselėti.

O kaip pavyksta viską aprėpti, atsakymo irgi neturiu, todėl, kad dar ne viską aprėpiu, ką norėčiau… Be abejo, daug kas priklauso nuo organizuotumo, prioritetų ir laiko paskirstymo. Pavyzdžiui, tikrai neįsivaizduoju turiningo laisvalaikio be šeimos, tačiau darbo metu stengiuosi koncentruotis tik į darbinę situaciją. Jei kalbėčiau oficialiai, tai esu UAB „Norvelita“ komercijos direktorė. Kadangi tai savas verslas, darbas neapsiriboja vien pareigybėmis. Organizuojame daug renginių tiek savo darbuotojams, tiek ir mūsų sodybos svečiams, dalyvaujame daugybėje Lietuvos ir tarptautinių parodų – tikrai yra ką veikti. Esu Šaltinio vidurinės mokyklos tarybos pirmininkė, o politikoje nedalyvauju. Manau, kad vieno šeimos atstovo užtenka, o aš šį laiką skiriu vaikams“, - laikraščiui „Alio, Raseiniai“ apie save yra pasakojusi moteris.

86. Adomas Balsys, „Lytagra“, 43 mln. eurų

Nors žemės ūkio kooperatyvas įkurtas dar Sovietų sąjungos laikais 1945 metais, tačiau A. Balsiui pasinaudojus palankia situacija nepriklausomybės laikais ir įmonę privatizavus, šiandien koncernas yra ne tik, kad pelningas, bet ir vienas didžiausių Lietuvos žemvaldžių. Pavyzdį A. Balsys ėmė iš Vakarų. Stebėdamas, kaip jie tvarkose žemės ūkyje, įvairias strategijas taikė ir Lietuvoje.

Dabar „Lytagra“ viena stambiausių šalies žemės ūkio technikos prekybos bendrovė. Generalinio direktoriaus vairas perduotas Erinijui Aksomavičiui, tačiau pats A. Balsys išliko „Lytagros“ valdybos primininku.

„Lytagros" grupei priklauso „Klaipėdos Lytagra", „Alytaus Lytagra", Lytagros žemės ūkio bendrovė, „Vilniaus Lytagra", „Panevėžio Lytagra", Latvijos „Lytagra" bei Kuršėnų žemės ūkio bendrovė.

Bendrovės pavadinimui sujungtas lietuviškas žodis „lytėti“ ir lotyniškas „agra“ (žemė). Po privatizacijos bendrovėje dirbo 172 darbuotojai, šiuo metu įmonių grupėje dirba daugiau nei 850 žmonių.

85. Vladas Stončius, „Vlantana“, 44 mln. eurų

Apie šio milijonieriaus pomėgius ar laimes bei nepasisekimus versle – nežinoma.

Paslaptingasis verslininkas 1996 m. įkūrė logistikos įmonę „Vlantaną“. Tuomet automobilių parką sudarė 15 automobilių ir dirbo 20 žmonių, 2014 m. įmonėje dirbo jau 1250 darbuotojų, priklausė 800 vilkikų ir 1000 puspriekabių bei išplėstas teikiamų paslaugų ratas.

Įmonės kasmet stabiliai auga, daug dėmesio skiria plėtra ir automobilių parko atnaujinimui.

84. Gintautas Pangonis, „Grigeo Grigiškės“, 44 mln. eurų

Medžio plokščių, popieriaus ir kartono gamyba besiverčianti įmonė „Grigeo Grigiškės“ valdomos Gintauto Pangonio ne tik išgyvena sunkiausias krizes, bet ir toliau prognozuojamas stabilus augimas.

G. Pangonis tvirtino, kad investicijos į technologinį atsinaujinimą leidžia didinti gamybinius kiekius. O jų tikrai reikia, nes aprūpinama ne tik šalies rinka, bet ir gausiai eksportuojama svetur.

Įmonę sumanus verslininkas net du kartus ištempė iš krizės: pirmąsyk ją prikėlė įsigijęs po Rusijos krizės, o po to ir iš 2008 m. pasaulinės krizės.

„Įmonę įsigijome 2001 metais. Tai buvo po Rusijos krizės, kai užsidarė rinkos, pardavimų buvo mažai, o žmonių buvo daug. Darbas buvo neefektyvus. Sakyčiau gerai, kad ne gamyba buvo bloga ar produktas blogas, o buvo bloga vadyba. Iki metų pabaigos man pavyko padaryti įmonę pelningą.

Krizių įveikimas – didelė dalis sėkmės. O kita dalis yra nuolatinis darbas. Buvo sunku, kai matai, jog sandėliai pilni, gamyba stoja, o produkcijos niekam nereikia. Tuomet turi stabdyti įmonę ir situacija atrodo graudžiai. Tada pavyko susitarti su žmonėmis, kad kiek dienų dirbsime, už tiek užmokėsime. Kitaip būtų reikėję žmones atleisti ar imtis dar kitų veiksmų. Tačiau visi matydami situaciją tiek miestuose, tiek kitur, sprendimą priėmė supratingai. Vėliau darbo dienų skaičius palaipsniui pradėjo didėti ir per metus grįžome į normalų ritmą. Įmonė išgyveno, o žmonės išsaugojo savo darbo vietas“, – apie įveiktas krizes naujienų portalui tv3.lt yra pasakojęs G. Pangonis.

Jis tikino, kad sėkmingai įmonės veiklai reikalinga gera vadyba, sugebėjimas neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų.

83. Vidmantas Kučinskas, „Arvi ir ko”, 44 mln. eurų

Vyno mėgėjas bei aistringas jo kolekcionierius savo karjeros kelią pradėjo po įgytos inžinieriaus mechaniko specialybės, dirbdamas meistru fabrike. Vėliau tapo cecho viršininku, o nepriklausomybei atėjus įkūrė siuvimo kooperatyvą. Tačiau pastebėjęs susidomėjimą iš užsienio, žengė eksporto srities link. Taip „Arvi“ verslu tapo trąšų tiekimas.

Dabar „Arvi“ įmonių grupė veikia trąšų, pašarų, cukraus gamybos, mėsos gamybos ir perdirbimo, šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo ir krovinių ekspedijavimo srityse. Prieš keletą metų bendrovė įsigijo ISM ekonomikos ir vadybos universiteto kontrolinį akcijų paketą.

Tačiau meilėje, ne kaip versle. Prieš porą metų skiriantis su žmona Rimgaile, visuomenė spėliojo, ar nekils skandalo dėl turtų dalybų. Visgi audros dėl to nekilo.

Tačiau pernai žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNNT) atlieka tyrimą Rusijos garbės konsului Vidmantui Kučinskui priklausančiose „Arvi“ grupės įmonėse, dėl galbūt neteisėtai išgrynintų didelių pinigų sumų, mokesčių slėpimo ir kitų nusikalstamų veikų.

82. Romualdas Danielius, „Šviesos konversija“, 44 mln. eurų

Lietuvos lazeriai – pripažinti kokybiškais visame pasaulyje. Milijonierius R. Danielius būtent vienas pirmųjų ir pastebėjo lietuvių potencialą šioje srityje. Kartu su kolegomis jis sukūrė pirmuosius derinamų bangų ilgio pikosekundinius bei femtosekundinius lazerius. Dabar ši įmonė – pasaulinė lyderė.

„Šviesos konversijos“ gaminami femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulio rinkos.

Būtent dėl savo pasiekimų lazerių pramonės srityje, savaitraštis „Veidas“ Romualdą lygina su Billu Gatesu ar Steve‘u Jobsu.

1995 m. jis pradėjo veiklą kaip mokslinės–gamybinės įmonės „Šviesos konversija“ mokslinis vadovas. Bendrovė kuria lazerius tiek naudojimui mokslinėse laboratorijose, tiek pramonėje.

Be to, fizinių mokslų daktaras yra parašęs daugiau kaip 300 mokslo darbų.

81. Audrius Barasnevičius, „Daisena“, 44 mln. eurų

Žmogus – mįslė. Tai jau tampa įprasta logistikos srityje dirbantiems verslininkams.

Žinoma tiek, kad įmonė „Daisena“ įkurta 1996 metais bei siūlo distribucijos, marketingo ir logistikos paslaugos. Įmonė dirba su mažmeninės prekybos tinklais Lietuvoje ir Latvijoje, prižiūri prekių populiarinimą: padeda juos įvesti į prekybos tinklus, prižiūri lentynų parinkimą, reklaminės medžiagos talpinimą.

Su įmone dirba daugybė tarptautinė prekės ženklų, kai kurie jų: „Vegeta“, „Taffel“, „Aroma Gold“, „Loyd“, „Selga“.

80. Loreta Skorupskienė, „Boslita ir ko“, 45 mln. eurų

Kaune gyvenanti verslininkė žiniasklaidoje žinoma dėl savo rūpestingumo bei įvardijama kaip į nelaimę patekusių paukščių ir kitų gyvūnų globėja. Daugiau viešai skelbiama tik apie pačią įmonę „Boslita ir ko“, kuri įkurta 1997 metais Kaune. Įmonė minima kaip viena pirmųjų privačių bendrovių Lietuvoje, gavusių valstybės licenciją gaminti alkoholinius produktus ir vienintelė bendrovė Lietuvoje, kuri turi išskirtinę teisę naudoti „Bosca“ prekės ženklą. Bosca šeima Italijoje vyndaryste užsiima nuo 1831 m.

Ši šeima ir kontroliuoja gamybos ciklą, tiekiamų žaliavų ir pagamintos produkcijos kokybę.

Gaminiai parduodami Lietuvoje bei eksportuojami į kitas pasaulio šalis.

79. Pranas Dailidė, „Dojus“, 45 mln. eurų

Su Lietuvos nepriklausomybe į verslą žengė ir Pranas Dailidė, kurio įmonė UAB „Dojus agro“ yra viena didžiausių žemės technikos pardavėjų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Iš pradžių įmonė užsiėmė produktų, ypač pieno, importu ir eksportu. Vėliau įsigytas didžiulis ūkis leido susieti verslą su technika. Verslininką pažįstami apibūdina kaip pareigingą, darbštų ir labai atsakingai žiūrintį į savo darbą. Šios savybės verslininkui ir padėjo skintis kelią į sėkmę.

Pats P. Dailidė yra teigęs, kad atitinkamų žinių ar išsilavinimo kaip kurti verslą, Sovietų Sąjungoje nebuvo, tad visko reikėjo mokytis plėtojant nuosavą veiklą, mokantys skaityti įstatymus, suprasti, kokius mokesčius reikia mokėti.

„Tuo metu daug važinėjau po Rytų Vokietiją, todėl tikėjau, kad geriau ne sėkmingai sugriauti fermą, o protingai privatizuoti. Juk kai pats nusipirkau ūkį, rekonstravau senas fermas, mačiau, kad daug ką galima panaudoti. Gyvenime griauti daug proto nereikia. Reikia idėjų ir naujų minčių, kaip ką nors sukurti ir statyti.

Mano nuostata – viską daryti po truputį, bet labai gerai. Žinoma, gali šokinėti nuo vieno darbo prie kito, užsibrėžti ambicingus siekius, bet tokiu atveju vienais metais gali būti labai gerai, o jau kitais gali bankrutuoti ir likti be nieko“, – žurnalui „Veidas“ yra sakęs P. Dailidė.

Šiuo metu P. Dailidė užsiima ne tik savo verslu, bet ir yra žemės ūkio kooperatyvo „Lietuvos pienas” tarybos pirmininkas.

78. Remigijus Milašius, „IDW metalas ir mediena“, IDW, 46 mln. eurų

Ne tik žinomas verslininkas, bet ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas. Turtus jam atnešė manekenų gamybos įmonė „IDW metalas ir mediena“.

Įmonė gamina ne tik manekenus, bet ir baldus tarptautiniams prekės ženklams. Apie įmonės veiklą šiuo metu R. Milašius nelinkęs komentuoti, nes teigia, kad atlieka tik akcininko ir konsultanto vaidmenį.

Visgi manekenų įmonė žinoma savo plačiu eksportu, daugiau nei 90 proc. produkcijos keliauja įvairiausiems prekiniams ženklams į skirtingus pasaulio vietas. Pavyzdžiui, net garsieji mados namai „Louis Vuitton“ patys susirado ir pasiprašė lietuvių darbų.

„Kitos kompanijos samdo atskiras įmones, tad ilgiau užtrunka gamybos procesas: dažniausiai dizainas kuriamas Europoje, o gaminama Kinijoje. Be to, mūsų medžiaga ekologiška, dirbame kruopščiai, o garsiems prekių ženklams kolekcijas kuriame kartu su jų dizaineriais“, – „Veidui“ pasakojo R.Milašius.

Verslininkui priklauso ir prašmatnus poilsio kompleksas bei viešbutis „IDW Esperanza Resort“.

77. Audrius Menkevičius, „Amalva“, 47 mln. eurų

Verslininkas valdo vieną didžiausių vėdinimo sistemas ir vėdinimo įrenginius gaminančių įmonių Baltijos šalyse. Tačiau kadaise A. Menkevičiui priklausė ne tik ši įmonė.

Skyrybos su verslo partneriu Vytautu Šniukšta neapsiėjo be pykčių.

Kadaise broliai A. ir S. Menkevičiai kartu su V. Šniukšta dirbdami „Yglėje“ projektavo namus, įrenginėjo inžinerines sistemas net tokiems pastatams kaip „Stiklių“ viešbutis.

Įmonė auga, tad ir sunkumų akcininkams dėl nepasidalinto turto kilo vis daugiau. Dalinantis įmones broliams atiteko „Amalva“, kitaip žinoma – „Komfovent“, o V. Šniukšta visiškai perėmė „Yglės“ vairą į savo rankas.

76. Rimantas Rėklaitis, „Achemos grupė“, 49 mln. eurų

Vienas iš smulkiųjų trąšų milžinės „Achemos grupės“ akcininkų. Nors verslininkas kartu su kitais „Achemos grupės“ smulkiaisiais akcininkais bylinėjosi dėl koncerno valdymo, dabar jis užima valdybos nario kėdę.

Po ginčų teisme, kuomet smulkieji akcininkai reikalavo 65,7 mln. eurų kompensacijos, o L. Lubienė iš jų pareikalavo 145 mln. eurų žalos atlyginimo už netinkamą koncerno valdymą, visgi abi pusės pasiekė taikų susitarimą ir reikalavimus atsiėmė.

R.Rėklaičiui priklauso 4,13 proc. „Achemos grupės“ įstatinio kapitalo.