„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė Europos Parlamentas.
Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.
Ši rezoliucija buvo priimta, kai už ją balsavo 384, o prieš – 153 parlamento narių.
Vasaros laiko atsisakymo idėją labiausiai link įgyvendinimo "stumia" Suomija, Lenkija ir Lietuva. Sezoninio laiko kritikai pabrėžia, jog tai didelės įtakos elektros energijos taupymui neturi, tačiau neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.
Vokietijos žiniasklaida praėjusį metų rudenį, iškart po vasaros laiko atšaukimo, rašė, jog Europos Komisija svarsto ne tik galimybes, bet ir kai kurių ES narių reikalavimus pritarti vasaros laiko atsisakymui.
Europos Sąjungoje perėjimą prie vasaros laiko reglamentuoja Europos Parlamento direktyva, kurioje nurodoma, kad vasaros laikas visose bloko narėse galioja nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio. Ši direktyva persvarstoma kas penkeri metai.
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Šios tvarkos šalininkai sako, kad ilgesni šviesūs vasaros vakarai leidžia sutaupyti energijos, skatina žmones būti lauke, mažina eismo nelaimių, nusikalstamumo riziką. Kritikai teigia, kad kasmetinis ritualas erzina žmones, galimi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, jie pasigenda akivaizdžių ekonominės naudos įrodymų.
