Penktadienį vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir akcijos „Knygų Kalėdos" dalyvių susitikime, pirmą kartą šalies vadovei buvo pristatyti statistiniai duomenys, rodantys mūsų spaudos pramonės padėtį kitų Europos šalių kontekste.
Duomenis pateikusi Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) atkreipė dėmesį, kad dėl knygoms taikomo 9 proc., o laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 21 proc. PVM tarifo, Lietuva nustumta į panašaus dydžio (18-23 proc.) bendrąjį PVM tarifą turinčių Europos šalių užribį. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl net ir ekonominiu sunkmečiu periodinės spaudos bei knygų leidėjai renkasi kaimyninių Baltijos šalių, Lenkijos ar net Čekijos spaustuves.
„Tenka tik apgailestauti, kad esama mokestinė aplinka mažina mūsų pramonės galimybes būti lygiaverte Europos rinkos dalyve, nors spaustuvių technologiniai pajėgumai bei verslo kultūra leistų net ir lyderiauti, – sako LISPA prezidentė dr. Erika Furman. – Kad esame stiprūs savo srityje, rodo ir lapkritį skandinavų spaustuvininkų oficialiai pareikštas noras bendradarbiauti su Lietuvos kolegomis ir net perkelti gamybą į mūsų šalį“.
LISPA prezidentės teigimu, beveik visose didžiosiose ES šalyse spaudos pramonė skatinama ir palaikoma taikant sumažintus PVM tarifus: Liuksemburge (bendrasis PVM – 15 proc.) – 3 proc., Italijoje (bendrasis PVM – 20 proc.) – 4 proc., Ispanijoje (bendrasis PVM – 18 proc.) – 4 proc., Prancūzijoje (bendrasis PVM – 19,6 proc.) knygoms – 5,5 proc., laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 2,1 proc. „Jungtinėje Karalystėje, kurioje bendrasis PVM tarifas yra 20 proc., spauda iš viso neapmokestinta PVM“, – atkreipia dėmesį E. Furman, pridurdama, kad tokį patį bendrąjį PVM tarifą, kaip ir Jungtinė Karalystė, turinti mūsų kaimynė Estija, visai spaudai taiko 9 proc. PVM, todėl lietuviški periodiniai leidiniai ir spausdinami šioje šalyje.
„Greta sumažinto PVM tarifo, daugelyje Europos šalių valstybė superka apie 50 proc. leidžiamų knygų tiražo ir perduoda jas bibliotekoms – taip ne tik papildomi fondai, bet ir palaikomi leidėjai bei spaustuvininkai, – pabrėžia LISPA prezidentė. – Tuo metu Lietuvoje bibliotekos negavo naujų leidinių pastaruosius trejetą metų, tad akcija „Knygų Kalėdos“, kurioje surinkta per 17 tūkst. naujų knygų, nors ir tapo akivaizdžia paspirtimi bibliotekoms, problemos neišsprendė. Tik nuolatinis dėmesys knygai gali sudaryti prielaidas, kad tiek valstybės tarnautojai, tiek politikai, tiek visa tauta supras knygos reikšmę, jos vaidmenį žmogaus asmenybės formavimuisi, jo sąmoningumui ir brandai“.
Lietuvos spaustuvininkų asociacija, susitikimo metu padėkojusi šalies Prezidentei už ligšiolinę rašytinio žodžio globą, išreiškė viltį, kad dėmesys šiai tema bus tęstinis. Taip pat, siekdami didesnio valstybės dėmesio knygai, turinčiai edukacinę ir lavinamąją vertę, asociacijos nariai paprašė šalies Prezidentės paremti LISPA iniciatyvą gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minėti kaip nacionalinę šventę. „Šios dienos minėjimas nacionaliniu mastu yra labai svarbus augančiai kartai, kad ji jau nuo nuo darželio ar mokyklos suolo būtų supažindinama su mūsų šalies kalbos išlikimo istorija.
Turime didžiuotis savo kalba, kuri yra viena seniausių pasaulio kalbų, ne mažiau nei Lietuvos krepšiniu", – teigia E. Furman, džiaugdamasi Prezidentės pažadu globoti spaudos pramonę. LISPA taip pat tikisi, jog mūsų valstybės dovanojamų dovanų sąraše bus suteikta garbinga vieta knygoms, ypač meno albumams, ir taip remiamos kūrybos industrijų – menininkų, leidėjų ir spaustuvininkų – iniciatyvos.
