Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo. Nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų daugiausia užfiksuota Lazdijuose – 15,7 proc., Ignalinoje – 15,5 proc. ir Zarasuose – 15,3 proc.. Tarp didmiesčių didžiausiu darbo ieškančių žmonių skaičiumi išsiskiria Panevėžys – 7,5 proc., o mažiausiu – Šiauliai – 5,7 proc.
Mažiausiai bedarbių yra – Birštone – 4,9 proc., Elektrėnuose ir Kretingoje – po 5,3 proc.
Savivaldybės privalo didinti patrauklumą
DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė nurodo, kad šie duomenys atskleidžia pačių regionų ir savivaldybių patrauklumą. Kuo regionas patrauklesnis ir verslesnis, tuo darbo vietą rasti pavyksta aktyviau. Tiesa, kai kuriems laimė tiesiog nusišypsojo dėl geografinės vietos.
„Kiekviena savivaldybė privalo tą patrauklumą didinti, kurti infrastruktūrą verslui. Tačiau problema ta, kad kai kurie regionai turi tam tikrus geografinius privalumus. Pavyzdžiui, Klaipėda turi pajūrį, Vilnius, Kaunas yra patrauklūs didmiesčiai ir aplink spiečiasi savivaldybės, kurios tarpsta dėl didesnių miestų kaip traukos centrų.
Natūralu, kad rytuose situacija šiek tiek liūdnesnė, nes ten anksčiau buvo didelis centras atominei jėgainei. Dabar ji uždaryta ir to kažkokio traukos centro ten nebeliko. Kita vertus, būtent toje Lietuvos dalyje nemaža erdvė turizmo plėtrai ir infrastruktūros vystymui. Gal ilgainiui tai paskatins daugiau verslą judėti į tą pusę. Bet kadangi Lietuva kaip ir priklausoma nuo sezoniškumo ir mūsų klimatas nėra toks, kad visus metus lepintų, natūralu, kad sezoniškumas atbaido stabilesnį verslą nuo minties leisti šaknis, kuris“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja I. Genytė–Pikčienė.
Ar tai susiję su tuo, kad šios savivaldybės arčiau valstybės sienos? Pasak analitikės, tai daugiau susiję su tuo, kad šios savivaldybės labai nutolusios nuo traukos centrų.
Visgi pažiūrėjus į bendrą statistiką vaizdas turėtų nudžiuginti. Žemėlapyje atsivertus, kad ir 2013 m., nuo bedarbių skaičiaus ir raudonumo gali ir galva apsisukti. Tai rodo, kad daugumoje savivaldybių ši situacija gerėja.
„Ką mes stebime šiandien, tai iš tikrųjų nedarbo lygis mažėja ir tai yra labai stipri tendencija. Bet dar yra labai stiprūs ir ryškūs darbo rinkos struktūriniai spąstai: labai didelis neatitikimas tarp statistinės darbuotojų profesijos poreikio ir pasiūlos, nes darbdaviams dažniausiai reikia tam tikros kvalifikacijos, tam tikrų darbuotojų. Tuo tarpu Lietuva to neturi pasiūlyti.
Aišku, kaip žinia populiaru sakyti, kad trūksta IT specialistų, inžinierių ,statybų darbuotojų, bet tokių mes neturime ir darbo rinkoje tokių specialistų daug nėra. Yra kitokių specialistų, kurių profesijos nėra tokios paklausios. Dėl to neatitikimo mes vis dar ir stebime ne itin žemą nedarbo lygį, nors verslininkai dažnai akcentuoja, kad darbo jėgos trūksta Lietuvoje.
Prie to ir emigracija prisideda, ir švietimo sistemos neatitikimas ir netinkamų specialistų pateikimas ir, galbūt, dar paminėčiau, kad nelabai tinkama perkvalifikavimo sistema.
Persikvalifikavimas susijęs ir su žmonių tingumu, nenoru. Jei ilgą laiką žmogus neturi darbo, neatsiranda veiklos, tada ir baimė, ir savotiška socialinė atskirtis susideda, ir persikvalifikuoti nėra lengva“, – mano analitikė.
Šių metų balandžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 148,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per kovo mėnesį buvo registruota 29,8 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 20,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Didžiausias darbo pasiūlymų augimas, prasidedant pavasario sezonui, fiksuotas žemės ūkyje ir statybose.
Nedirbančio 16 – 29 metų amžiaus jaunimo buvo registruota 23,6 tūkst., tai yra 4,5 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio 1 d. registruotas nedarbas mažėjo visuose regionuose nuo 0,3 iki 0,9 proc. punkto. Alytaus apskritis pasižymėjo didžiausia mažėjimo tendencija – Lazdijuose jis smuko 1,1 proc. punkto, Alytaus mieste – 1 proc. punkto. Marijampolės, Telšių ir Utenos apskrityse sumažėjo 0,6 proc. punkto.
